Nenuostabu, kad daug kas ieško prieglobsčio
300 tūkstančių kurdų Turkijoje yra perkeltieji asmenys, nurodo tyrinėtoja Siri Neset iš Christian Michelsen instituto Bergene.
„Nuotraukose iš Rytų Turkijos matyti, kad daugelyje tos srities miestų padėtis primena karo padėtį, todėl nieko nuostabaus, kad daug kas bando ieškoti prieglobsčio Europoje“, – sako S. Neset.
Tokioje situacijoje buvo gana paradoksalu pasirašyti sutartį su Turkija dėl to, kad pabėgėliai būtų išsiunčiami atgal į Turkiją, kai tuo tarpu žmonės ieško prieglobsčio, nes Turkijoje yra persekiojami, mano profesorius Erikas Oddvaras Eriksenas iš Oslo universiteto.
Karo veiksmai Turkijoje
„Mes nenorime kariauti, bet dabar viskas pasikeitė. Ypač jaunimui kituose miestuose ir kitose šalyse. Dabar jie sugrįžta“, – pasakoja 22 m. Abdulrachimas, kuris sutiko, kad skelbtume jo vardą be pavardės ir nuotraukos.
Mes esame išdegintame kambaryje. Sienos juodos kaip anglis, ant grindų mėtosi stiklo duženos ir betono gabalai, kurie kažkada buvo sienos dalis. Vienintelis išlikęs baldas – lovos griaučiai. Kambarys priklausė jo 85 metų močiutei.
Abdulrachimas – vienas iš daugelio jaunų žmonių, kuriuos „Аftenposten“ korespondentas sutiko griuvėsiuose. Anksčiau čia buvo Sizre miesto Kudi rajonas. Šis miestas yra pietryčių Turkijoje, dauguma jo gyventojų – kurdai. Tai vienas iš daugelio miestų, kuriuose pernai vasarą Turkijos vadovybė vykdė operacijas prieš Kurdistano darbo partiją (KDP).
Pernai vasarą kilusio konflikto metu žuvo šimtai žmonių. Pranešama, kad per paskutines dvi dienas buvo nužudyti devyni maištininkai ir vienas Turkijos karys.
Įstatymai dėl terorizmo gali sužlugdyti bevizį režimą
Tuo tarpu dabar ne visai aišku, ar turkai nori be vizų važinėti į ES šalis.
ES vadovybė gan aiškiai pareiškė, kad Turkija turi įvykdyti ES reikalavimus, konkrečiai, pakeisti šalies įstatymus dėl terorizmo taip, kad jais nebūtų galima prisidengti persekiojant taikius opozicionierius ir žurnalistus.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ko gero atmetė galimybę, kad Turkija pakeis savo įstatymus dėl terorizmo: „Mes eisime savo keliu, o jūs eikite savo“, – pareiškė R. Erdoganas sakydamas kalbą televizijoje.
Turkijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad susitarimas su ES buvo ne prezidento R. Erdogano, bet premjero Ahmeto Davutoglus projektas. O dabar, kai jis nusprendė atsistatydinti, Turkijos vadovybės pozicija sutarties atžvilgiu gali pasikeisti.
Rašytiniame pareiškime, kaip užsiminė „Reuters“, R. Erdoganas siunčia visiškai kitokius signalus. Čia R. Erdoganas sako, kad narystė ES yra strateginis Turkijos tikslas, ir kad jis tikisi, jog susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo pagal Turkijos paraišką bus greitai pasirašytas.
„Nesutarimai antiteroristinio įstatymo klausimu gali sužlugdyti bevizio režimo susitarimo pasirašymą ir visą susitarimą dėl pabėgėlių“, – sako Siri Neset, kurią palaiko profesorius E. Eriksenas.
Turkijos susitarimas dėl bevizio režimo
Jei Turkija išpildys likusius Europos Sąjungos reikalavimus, ES Komisija Europos Sąjungos parlamentui ir dalyvaujančioms šalims rekomenduos iki šių metų birželio pabaigos patvirtinti sutartį, suteikiančią turkams galimybę keliauti be vizų į ES ir Šengeno zonos šalis.
Penki likę ES reikalavimai susiję su korupcija, susitarimu su Europolu, teisiniu bendradarbiavimu su ES valstybėmis narėmis, duomenų apsauga ir antiteroristiniais įstatymais.
Turkijos piliečiai, turintys biometrinį pasą, galės išvažiuoti be vizų ir 90 dienų būti Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje, Norvegijoje ir ES šalyse, išskyrus Airiją ir Didžiąją Britaniją. Tai nereiškia, kad jie turės teisę gauti darbą.
Leidinio „Bild“ duomenimis, iš 78 mln. turkų biometrinį pasą turi tik 1,3 milijono. Likusieji bus priversti teikti prašymą vizai gauti. Turkija labai trokšta bevizio režimo, iš dalies dėl to, kad vien Vokietijoje gyvena beveik trys milijonai turkų kilmės žmonių. Radijo stoties WDR duomenimis, anksčiau turkai turėjo gerokai pasistengti, kad gautų vizą.
Tarptautinės krizių grupės ataskaitoje rašoma, kad dėl karo veiksmų tarp Turkijos kariuomenės ir kovingų kurdų, savo namus buvo priversti palikti 350 tūkst. taikių gyventojų.
