Rusijoje gimusi muzikė, turinti šaknų Ukrainoje, šiuo metu neturi darbo, bando atsigauti po patirto išpuolio ir varsto teismų duris dėl jai mestų kaltinimų sukčiavimu. Jos choras neteko patalpų, atimtas ir finansavimas.
„Staiga visi pamiršo visus apdovanojimus. Kai mane atleido, neatsirado nė vieno užtarėjo“, – pasakoja moteris.
N. Romanenko teigia, kad jos nesėkmės prasidėjo po apsilankymo Kijeve 2014 metų vasarį. Tuo metu Ukrainos sostinėje buvo pats Maidano įkarštis, netrukus nuo valdžios nušalintas tuometinis šalies prezidentas, itin artimus ryšius su Rusija palaikęs Viktoras Janukovyčius.
„Grįžusi į Chabarovską, pradėjau justi didelį spaudimą, tai buvo labai netikėta. Nesitikėjau, kad santykiai su vietiniais pašlis taip smarkiai, kad padarinius pajusiu net ir už 9 tūkst. kilometrų nuo Kijevo“, – sako moteris.
Apklausa Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje
Du vaikus auginanti N. Romanenko buvo sulaikyta vos grįžusi į Chabarovską, dar oro uoste. Ją pareigūnai nugabeno į Rusijos federalinę saugumo tarnybą, kur, anot moters, jos apklausa truko apie 15 valandų – pareigūnai jos klausinėjo apie apsilankymą Kijeve.
„Jie ant manęs šaukė, grasino. Buvo siaubinga“, – prisimena moteris.
Netrukus po sulaikymo pasirodė vaizdo įrašas, kuriame N. Romanenko kaltina Vakarus suorganizavus protestus Kijeve, o V. Janukovyčiaus nušalinimą nuo valdžios vadina „Konstitucijai prieštaraujančiu valdžios perversmu“.
Vaizdo įrašą parodė vietos valstybinis transliuotojas.
N. Romanenko, kuri šiuo metu atvirai reiškia prielankumą Maidano protestuotojams, tvirtina buvusi priversta kalbėti tokius jos įsitikinimams prieštaraujančius teiginius.
„Jie man įdavė parašytą tekstą, liepė išmokti mintinai ir pakartoti kuo įmanoma įtikinamiau. Mano protas iš siaubo buvo paralyžiuotas, pasakiau viską tiesiai į kamerą – pakartojau kaip robotas. Pamačiusi įrašą per televiziją, tiesiogine to žodžio prasme norėjau mirti“, – apgailestauja moteris.
N. Romanenko teigimu, jos choras „Batkyvska Krinicja“ („Tėvynės šaltinis“) netrukus liovėsi būti kviečiamas į koncertus ir festivalius.
Moteris pažymi, kad jos choro veikla niekada neturėjo ir neturi nieko bendro su politika. Komentuoti dabartinės situacijos Ukrainoje ji taip pat nepanoro.
Atleista ir pripažinta kalta
Gorkio miesto kultūros namai, kur oficialiai buvo registruotas N. Romanenko vadovaujamas choras, moterį nedelsiant atleido, be to, priimtas sprendimas nebeleisti chorui repetuoti kultūros namų patalpose.
Gorkio kultūros namų pareigūnai neigia, kad jų sprendimas susijęs su N. Romanenko ryšiais su Ukraina.
Kultūros namų direktorė Irina Dechnič sako, kad N. Romanenko buvo atleista, nes jos choras namų patalpose nesirodė kelis mėnesius. Be to, esą su choro vadove susitarti taip pat buvę neįmanoma – ji buvusi nesukalbama.
N. Romanenko argumentas, kad choras nusprendė repetuoti kitose salėse, esančiose arčiau Chabarovsko, kultūros valdininkų neįtikino.
I.Dechnič tvirtina, kad ji chorui leidimo repetuoti kitose salėse nedavusi, be to, su N. Romanenko susitarti buvo tiesiog neįmanoma. Choro vadovė buvo net du kartus atleista, tačiau vėliau teismas ją du kartus grąžino į darbą.
Šiuo metu moteris turi nedarbingumo pažymą, balandžio 3 dieną vėl bus atleista – esą Gorkio kultūros namuose bus vykdomas „etatų mažinimas“.
N. Romanenko taip pat neteko darbo Vidaus reikalų ministerijoje, kur buvo vietos policijos dainų ir šokių ansamblio solistė.
Moteris apkaltinta pažeidusi darbo vidaus taisykles, nes esą dirbo su kitu choru, nors ir tvirtina, kad jos darbui Gorkio kultūros namuose darbo sutartis su Vidaus reikalų ministerija netrukdė. Moteris pateikė apeliaciją. Tuo muzikės istorija toli gražu nesibaigia.
Kariniai prokurorai moteriai pateikė kaltinimus „neteisėtu išmokų pasisavinimu“.
N. Romanenko įsitikusi, kad už viso to slypi Rusijos federalinė saugumo tarnyba. Ji, remdamasi teisiniais dokumentais, tvirtina, kad jos veiklą tyrė ne Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, o būtent Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai. Tyrimas vis dar vyksta, todėl jai nevalia išvykti iš miesto. Visą tą laiką choras ir toliau praranda partnerius.
2014 metų rugpjūtį choras buvo iškeldintas iš socialinio centro „Sodružestvo“, kuriame ketverius metus veikė jo būstinė. Centras tvirtina, kad paprasčiausiai baigė galioti bendradarbiavimo susitarimas.
„Centro vadovas buvo spaudžiamas mus išspirti laukti, mums pasakė, kad turime išsikelti per dvi valandas. Direktorius labai išsigando, nes žodis „Ukraina“ iš karto sukelia kažkokią baimę, o mano pavardė dabar tiesiogiai susijusi su Ukraina“, – sako N. Romanenko.
2015 metų vasarį chorui buvo uždrausta repetuoti paskutinėje repeticijų salėje, esančioje karo veteranų centre Chabarovske – priežastimi buvo įvardyti finansiniai reikalai.
Chabarovsko regiono liaudies susirinkimas, organizacija, atstovaujanti regiono etninėms mažumoms, nusprendė įsikišti ir pasirūpino, kad choras repeticijų sale galėtų naudotis ir toliau.
Šmeižtas, grasinimai ir išpuoliai
Naujausią smūgį moteris patyrė kovą, kai buvo apipilta briliantine žaluma – dar visai neseniai taip Ukrainoje buvo niekinami V. Janukovyčiaus oponentai.
Išpuolis, kuris buvo įvykdytas vidury baltos dienos, kai moteris vaikščiojo pačiame Chabarovsko centre, ją labai sukrėtė.
„Pakėliau akis, nes kažkas pastojo man kelią. Tuo metu man iš kairės prisiartino kitas žmogus. Visa buvau apipilta briliantine žaluma. Iš pradžių nesupratau, kad tai briliantinė žaluma, paliečiau skruostą ir pirmoji mintis buvo – nejaugi tai rūgštis?“ – neseniai patirtą siaubą prisimena moteris.
Užpuolikai moterį išvadino banderovka – įžeidimu, kuris Rusijoje naudojamas apibūdinant naujai Vakarams palankiai Ukrainos valdžiai lojalius asmenis.
N. Romanenko likimas įkūnija visus sunkumus, su kuriais susiduria Rusijos rytinėse teritorijose gyvenantys ukrainiečiai. Chabarovsko regione gyvena apie 25 tūkst. etninių ukrainiečių, kaimyniniame Primorskio regione jų gyvena apie 50 tūkst.
Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusi muzikė moralinės ir materialinės paramos gauna iš likusių kelių draugų, gyvenančių Chabarovske.
„Jie vadina tai humanitarine pagalba“, – pusiau juokais sako moteris.
Jeigu ne draudimas išvykti ir noras susigrąžinti gerą vardą, kaip sako pati N. Romanenko, ji rimtai svarstytų galimybę visam laikui išvykti iš Rusijos.
„Esu pasibjaurėjusi savo šalimi. Esu pasibjaurėjusi, kaip ji su manimi elgiasi, kaip į mane valosi kojas“, – sunkiai žodžius renka moteris.