JAV paskelbė sankcijas V. Putino sąjungininkui

 (56)
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas svarbiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjui ir pagrindiniams įtariamiesiems prieš dešimtmetį Londone nužudyto Kremliaus kritiku tapusio buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje.
Aleksandras Bastrykinas
© RIA/Scanpix

JAV Iždo departamentas į vadinamąjį Magnitskio sąrašą įtraukė įtakingą Rusijos tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną ir pagrindinius įtariamuosius A. Litvinenkos nužudymu – Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną.

Pranešdamas apie tokį sprendimą Valstybės departamentas nedetalizavo, kuo konkrečiai kaltinami minėti asmenys, bet sankcijų sąrašas buvo išplėstas paaštrėjus diplomatinei įtampai tarp JAV ir Rusijos.

„Visus pastaruoju metu pridėtus asmenis buvo nutarta įtraukti į sąrašą po išsamaus tyrimo“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Anot J.Kirby, minėti asmenys atlieka „vaidmenį Rusijos teisėsaugos sistemų represiniame mechanizme; be to, jie yra įsitraukę į visiems žinomus žmogaus teisių pažeidimus“.

Kadenciją baigianti prezidento Baracko Obamos administracija neseniai apkaltino Kremlių kibernetiniu šnipinėjimu, informacijos nutekinimu ir propagandos skleidimu siekiant paveikti lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus.

Tuo tarpu išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas susierzino išgirdęs Amerikos žvalgybos agentūrų perspėjimus apie rusų programišių atakas ir apkaltino žvalgybos bendruomenę vykdant „raganų medžioklę“, kuria siekiama apjuodinti jo pergalę.

Maskva savo ruožtu įnirtingai neigia jai metamus kaltinimus ir taip pat vadina juos raganų medžiokle.

Tačiau Vašingtonas dėl minėtų programišių atakų jau išsiuntė iš šalies 35 rusų diplomatus, o pirmadienį nusitaikė ir į V.Putino padėjėją.

Paklaustas, kodėl B.Obama į sankcijų sąrašą neįtraukė paties V.Putino, vienas JAV administracijos pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas nenorįs visiškai sugriauti dvišalių santykių.

Arbata su poloniu

„Turime išlaikyti galimybę dirbti su Rusija srityse, kurios yra nacionaliniai JAV interesai“, – naujienų agentūrai AFP sakė nežinomu panoręs išlikti pareigūnas.

„Tarp jų yra ir spaudimas ieškoti diplomatinių sprendimų krizėms Sirijoje ir Rytų Ukrainoje“, – pridūrė jis.

„Mūsų sankcijų tikslas yra pakeisti elgesį, – sakė jis. – Ėmėmės veiksmų, norėdami aiškiai parodyti, kad kišimasis į JAV demokratijos procesus neliks neatsakytas.“

A.Bastrykinas yra vienas svarbiausių V.Putino padėjėjų ir susidorojimui su vietos disidentais vadovavusio Tyrimų komiteto direktorius.

Prieš kelerius metus jis atsiprašė vieno laikraščio žurnalisto, kurį Rusijos vyriausiasis tyrėjas neva buvo pagrasinęs nužudyti. Be to, A.Bastrykinas taikėsi ir į užsienio nevyriausybines organizacijas, kaltinęs jas kišimusi į Rusijos politiką.

Tuo tarpu A.Lugovojų ir D.Kovtuną Didžioji Britanija laiko pagrindiniais A.Litvinenkos nužudymo įtariamaisiais. Šis buvęs Rusijos saugumo agentas mirė 2006 metais, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio.

Praėjusių metų sausį britų teisėjas Robertas Owenas, skelbdamas tyrimo išvadas, sakė esąs įsitikinęs, kad polonio izotopo Po-210 į A. Litvinenkos arbatą 2006 metų lapkričio 1 dieną įpylė A.Lugovojus ir D.Kovtunas.

A.Litvinenko buvo Rusijos specialiųjų tarnybų karininkas, vėliau tapęs laisvai samdomu tyrėju, bendradarbiavusiu su britų žvalgyba.

Britų tyrimo išvadose sakoma, kad operacijai likviduoti A.Litvinenką tikriausiai pritarė tuometinis FSB (Rusijos federalinės saugumo tarnybos) direktorius ir pats prezidentas V.Putinas.

Britų žvalgyba

Rusijos Valstybės Dūmos narys A. Lugovojus savo ruožtu pareiškė, kad britų tyrimo išvados yra absurdiškos ir nukreiptos prieš Maskvą. Pats tyrimas buvo paremtas įslaptintais įrodymais, surinktais Britanijos saugumo tarnybų.

Savo ruožtu Rusija atsisakė išduoti įtariamuosius apklausai.

Pagal 2012 metais JAV priimtą įstatymą, pavadintą kalėjime 2009-iais mirusio rusų teisininko Sergejaus Magnitskio vardu, Jungtinės Valstijos ėmėsi priemonių prieš Rusijos pareigūnus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais – uždraudė išduoti jiems vizas ir įšaldė jų aktyvus.

Tačiau per kelerius pastaruosius metus į šį sąrašą buvo įtraukta ir daugiau asmenų.

Šiuo metu jame yra 44 asmenys, kurių turtas, esantis JAV jurisdikcijoje, yra įšaldytas, jiems draudžiama vykdyti verslą su amerikiečiais ar gauti JAV vizas.

Šis įstatymas leidžia imtis priemonių prieš asmenis, įsipainiojusius į žmonių, kurie Rusijoje yra atskleidę korupcijos atvejų, nužudymus, kankinimus arba persekiojimus, paaiškino J.Kirby.

Į sankcijų sąrašą JAV taip pat pridėjo ir du kitus mažiau žinomus rusų pareigūnus – Stanislavą Gordijevskį ir Genadijų Plaksiną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Žiniasklaida: amerikiečiai kūrė „skaitmeninę bombą“ prieš Rusiją

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2016 metais, sužinojęs apie galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, davė leidimą prieš Rusijos infrastuktūrą panaudoti kibernetinį ginklą, skelbia „The Washington Post“.

Vokietijos parlamentas leido panaikinti nuosprendžius už homoseksualumą

Vokietijos parlamentas ketvirtadienį pritarė planui panaikinti nuosprendžius tūkstančiams homoseksualių vyrų, nuteistų pagal homoseksualumą kriminalizavusį įstatymą, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo entuziastingai vykdomas Vakarų Vokietijoje.

R. Vilpišauskas. Artėja nauja Europos integracijos banga? (2)

Europos Sąjungos (ES) ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia nei pastaraisiais metais. Jo pagrindiniai bruožai – turininga darbotvarkė, atgijęs entuziazmas dėl ES vaidmens sprendžiant bendras problemas, kurio simboliu tampa naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir aiškus ES 27 valstybių diskusijos dėl „Brexit“ derybų formato atskyrimas nuo klausimų, kuriuos svarstant iki išstojimo iš ES toliau dalyvaus Jungtinės Karalystės (JK) premjerė.

Rusija: tikimybė, kad žuvo „Islamo valstybės“ lyderis yra artima 100 proc. (7)

Tikimybė, kad žuvo „Islamo valstybės“ (IS) lyderis Abu Bakras al Baghdadi yra artima 100 proc., naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos parlamento aukštųjų rūmų gynybos komiteto vadovą Viktorą Ozerovą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Pasaulio dėmesys krypsta į Baltijos jūrą – Rusija ir Kinija karines pratybas čia rengia neatsitiktinai (168)

Rusijos ir Kinijos karinių jūrų pajėgos rengiasi pirmosioms jungtinėms pratyboms Europos prieigose esančioje teritorijoje. Liepos pabaigoje Kinija ir Rusija ketina surengti jungtines karines pratybas prie Sankt Peterburgo ir Kaliningrado krantų. Baltijos jūroje prie Rusijos jūrų laivyno pirmą kartą prisijungs Kinijos pajėgos, praneša Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.