Eksperto manymu, paskutiniuose debatuose kandidatai daugiau nei anksčiau kalbėjo apie politiką (ir kiek rečiau puolė vienas kitą). Pasak jo, šie debatai bus įsimintini dėl Donaldo Trumpo frazės, kad jis „pasižiūrės“, ar pripažinti galutinį prezidento rinkimų rezultatą.
Štai pagrindiniai dalykai, į kuriuos atkreipė dėmesį L. Kojala:
– Kontraversija. D. Trumpas nuolatos kalba apie „suklastotus rinkimus“, dėl to kaltindamas oponentę, žiniasklaidą ir daugelį kitų. Visgi tiek jo dukra, tiek kandidatas į viceprezidentus Mike'as Pence'as pastarosiomis dienomis ne kartą viešai pabrėžė, jog D. Trumpas pripažins bet kokį rinkimų rezultatą, nes tai – vienas iš kertinių demokratijos aspektų (su tuo susitaikė net ir demokratas Alas Goras, kuris 2000 metais surinko daugiau balsų, nei George'as W. Bushas, bet vis tiek pralaimėjo rinkimus). Deja, D. Trumpas su šia, atrodytų, nuoseklia kampanijos pozicija nesutiko – jis patvirtino, jog po rinkimų „pasižiūrės“, ką daryti. Hillary Clinton tuo pasinaudojo pabrėždama, jog D. Trumpas nuolatos kalba apie „klastojimą“, kai pralaimi – pvz., kai teismai priima neteisingus sprendimus ar jo TV šou negauna Emmy apdovanojimo. Beje, iškart po debatų viena artimiausių D. Trumpo patarėjų Kellyanne Conway patikino, jog jis tikrai sutiks su rinkimų rezultatais (nes juos laimės).
– Tai kiek užgožia neblogą (turbūt geriausią iš trijų) D. Trumpo debatų pasirodymą. Ypač pirmąjį pusvalandį jis buvo ramus bei linkęs atsakyti į moderatoriaus keliamus klausimus (pvz., dar kartą akcentavo, jog Aukščiausiojo teismo teisėjais skirs konservatyvius, pro-life žmones, buvo susikoncentravęs pabrėždamas Hillary Clinton silpnąsias vietas, tokias kaip nesibaigiantis el. pašto skandalas ar Clintonų fondo veiklos šešėliai). Visgi ilgainiui, ko gero, pasitvirtino abejonės, ar jis būti disciplinuotas visas 90 minučių – iš čia atsirado svarstymai dėl rinkimų rezultato pripažinimo ar teiginiai, jog operacija prieš Mosulą Irake JAV ir sąjungininkai pradėjo tam, kad „pagelbėtų H. Clinton rinkimų kampanijai“.
– H. Clinton teko nemažai nepatogių klausimų, susijusių su WikiLeaks skleidžiama informacija. Vieną jų – apie savo norą matyti pasaulį be sienų, kai daugelis amerikiečių yra sunerimę dėl nelegalios imigracijos grėsmių, o D. Trumpas žada statyti sieną – ji nukreipė į Rusiją pradėdama kalbėti apie Kremliaus kišimąsi į rinkimus (bet beveik neatsakydama į pirminį klausimą). Tai sukėlė įdomų ir gana ilgą kandidatų pokalbį apie Rusiją. Keli jo aspektai:
a) D. Trumpas sakė, jog „Putino nepažįsta“ ir jis „nėra geriausias mano draugas“;
b) H. Clinton aiškino, kad Kremlius aiškiai palaiko D. Trumpą, nes jis taptų Rusijos marionete;
c) D. Trumpas atkirto, jog marionete būtų H. Clinton, nes V. Putinas jos negerbia;
d) D. Trumpas taip pat pažymėjo abejojantis, ar 17 JAV saugumo agentūrų patvirtinta informacija apie kibernetinių atakų prieš JAV kilmę iš Rusijos yra patikima.
– D. Trumpo problemų su moterimis klausimas aptartas, bet ties juo pernelyg neapsistota. D. Trumpas aiškino, jog devynių moterų viešai pateikti kaltinimai jam dėl seksualinio priekabiavimo yra H. Clinton kampanijos darbas, ir priminė savo ekskliuzyvinę frazę, kad „nėra nei vieno, kuris gerbtų moteris labiau, nei aš“. H. Clinton turėjo gerai paruoštą atsakymą bei akcentavo, kad D. Trumpas ne tik susilaukė kaltinimų, bet ir po to susitikimuose su rinkėjais nedviprasmiškai užsiminė, jog paprasčiausiai negalėjo to padaryti, nes jį esą apšmeižusios moterys nėra pakankamai gražios. Įdomu, kad būtent ši tema Twitteryje pačių debatų metu susilaukė daugiausiai žiūrovų diskusijų.
– Apibendrinant galima manyti, jog debatai vyko apylygiai: sustiprėjusią D. Trumpo argumentaciją H. Clinton atremdavo ramiu tonu bei paruoštomis frazėmis. Turėkime omenyje, kad D. Trumpas pagal daugelį apklausų ženkliai atsilieka, tad jam šiuose debatuose reikėjo įrodyti pranašumą bei mobilizuoti ne tik tuos rinkėjus, kurie už jį balsuotų, kad ir kas benutiktų, tačiau ir tuos, kurie yra neapsisprendę ar dvejojantys. Vargu, ar tai galėtų būti lūžis – juo labiau, kad artimiausiomis dienomis jam teks nuolatos grįžti prie vienintelio klausimo, ar jis pripažins galutinį rinkimų rezultatą (o ne akcentuoti H. Clinton silpnybes).
– Atskiro paminėjimo nusipelnė debatų moderatorius Chrisas Wallace'as. Tai buvo pirmas kartas, kuomet debatams dirigavo Fox News atstovas – ir jis su darbu susitvarkė puikiai, ypatingai neleisdamas kandidatas pernelyg nukrypti nuo užduotų klausimų bei formuluodamas juos taip, kad abu turėjo pasijausti nepatogiai (pvz., D. Trumpas klausiant apie moteris arba H. Clinton – apie WikiLeaks). Solidus pasirodymas.