Vėliau šiais metais paskutiniai 53 tūkst. NATO kovinių pajėgų karių išvyks namo, palikdami Afganistano armiją kautis su įnirtingu sukilimu, kuris prasidėjo, kai 2001 metais buvo nuverstas Talibano režimas.
Kovotojų išpuoliai ir balsų klastojimas bus pagrindinės grėsmės per rinkimus, kurie turėtų žymėti pirmąjį Afganistane demokratinį valdžios perdavimą - H.Karzai pasitrauks, nes nebegali siekti perrinkimo po dviejų kadencijų prezidento poste.
Jeigu atsikartotų smurtas ir masinis sukčiavimas, aptemdęs H.Karzai perrinkimą 2009 metais, tai susilpnintų pareiškimus, jog ilgiau nei dešimtmetį trukusi koalicinė karinė kampanija ir milijardų JAV dolerių vertės pagalba padėjo sukurti funkcionuojančią valstybę.
Tarp trijų pagrindinių kandidatų aiškaus lyderio nėra, todėl tikėtina, jog rinkimų rezultatai bus ginčijami, o tai padidins nestabilumą valstybėje. Vis dėlto šie rinkimai žymi naują pradžią po ilgo ir permainingo H.Karzajaus vadovavimo.
„Nebus nė vieno neutralaus žmogaus, kuris galėtų pasakyti, kas klastojo balsus, o kas - ne. Tarptautinių (stebėtojų) dalyvavimas buvo smarkiai sumažintas“, - naujienų agentūrai AFP sakė Afganistano klausimų ekspertas Ahmedas Rashidas (Ahmedas Rašidas).
„Amerikos pajėgų išvedimas šiuo metu išties yra katastrofa, nes tai reiškia, kad visa (atsakomybės už) saugumą našta teks afganams“, - pridūrė jis.
Užsitęsęs procesas
Daug užsienio diplomatų Kabule išsakė panašių nuogąstavimų, tačiau pabrėžė, kad šįkart rinkimams pasiruošta kur kas geriau negu 2009-aisiais ir kad išpuolių per rinkimų kampaniją buvo palyginti nedaug, nors trečiadienį per savižudžio sprogdintojo išpuolį Kabule žuvo šeši policininkai.
Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinio Afganistane pavaduotojas Nicholas Haysomas sakė, kad buvo imtasi reikšmingų žingsnių siekiant padidinti saugumą, tačiau perspėjo, kad Talibano grasinimai sutrikdyti rinkimus tebekelia susirūpinimą.
N.Haysonas taip pat pabrėžė, kad per šį balsavimą "bus pralaimėjusiųjų", ir paragino kandidatus rodyti pavyzdį savo šalininkams per ilgai truksiantį balsų skaičiavimo ir skundų nagrinėjimo procesą.
Tarp pagrindinių pretendentų užimti valstybės vadovo postą minimas buvęs užsienio reikalų ministras Zalmai Rassoulas, kuris yra akivaizdus H.Karzai favoritas, taip pat opozicijos lyderis Abdullah Abdullah ir buvęs akademikas Ashrafas Ghani.
Gegužę tikriausiai bus rengiamas antrasis rinkimų turas, nes manoma, kad šeštadienį nė vienam iš kandidatų nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų ir laimėti per pirmąjį ratą. Jeigu bus teikiami skundai, tikėtina, kad naujasis prezidentas bus prisaikdintas tik rugpjūtį.
„Rinkimų kampanija iki šiol vyko gerai, į susitikimus su kandidatais susirinkdavo daug žmonių, - sakė Kabulo universiteto Afganistano centro direktorius Abdul Waheedas Wafa. - Tačiau Talibanas rimtai nusiteikęs išpildyti savo pažadą sužlugdyti rinkimus. Žmonės miestuose pasiryžę balsuoti, tačiau kaimiškuose pietuose ir rytuose, kur stiprus Talibanas, padėtis kitokia - ten aktyvumas gali būti menkas.“
Tikslių rinkėjų sąrašų nėra, todėl aktyvumą bus sunku įvertinti, tačiau pareigūnai sako, jog tuo atveju, jei balsuoti ateis tik trečdalis tokią teisę turinčių rinkėjų, kaip nutiko 2009 metais, tai bus didelis nusivylimas.
Taip pat bus atidžiai stebima, kiek balsuos moterų, nes pastangos išplėsti jų teises buvo vienas iš pagrindinių tarptautinės bendrijos prioritetų po to, kai žlugo Talibano režimas, kuriam valdant moterys buvo verčiamos dėvėti visą kūną dengiančias skraistes, o mergaitėms buvo draudžiama lankyti mokyklas.
Apie 1,3 mln. moterų šiemet buvo naujai užregistruotos kaip rinkėjos - kartu su 2,5 mln. vyrų. Anksčiau buvo išduota apie 20 mln. rinkėjų pažymėjimų, o šis skaičius yra keliais milijonais didesnis negu tikėtinas balso teisę turinčių žmonių skaičius.
Būsimi iššūkiai
Rinkimų išvakarėse daug pagalbos darbuotojų, plėtros konsultantų ir kontraktininkų išvyko iš Kabulo ir buvo uždaryti čia gyvenančių užsienio valstybių piliečių pamėgti restoranai, nes būgštaujama, kad užsieniečiai gali tapti pagrindiniais atakų taikiniais.
Neseniai buvo smogta vienos labdaros organizacijos svečių namams ir prabangiam Kabulo viešbučiui, be to, dienos metu buvo nušautas švedų žurnalistas, o sausį per išpuolį restorane nužudyti 21 žmogus, tarp jų 13 užsieniečių.
Per daugiau nei dešimtmetį, praėjusį nuo Talibano režimo žlugimo, Kabulas ir kiti miestai, tokie kaip Heratas ar Mazari Šarifas, smarkiai pasikeitė - čia didžiulėse turgavietėse šurmuliuoja prekeiviai, verda darbai statybvietėse ir žmonės vargsta milžiniškose transporto spūstyse.
Tačiau infrastruktūra tebėra labai prastos būklės, o naujo valstybės vadovo laukia sunkus iššūkis ieškoti būdų, kaip skatinti ekonomiką, kuri šiuo metu yra priklausoma nuo senkančio finansinės pagalbos lėšų srauto.
Manoma, kad H.Karzai ir po rinkimų išlaikys tam tikrą įtaką, nors pats tvirtina, kad elgsis kaip privatus asmuo, kuris bus pasirengęs patarti, kai to bus prašoma.
Ne vienam ekspertui kelia susirūpinimą jo atvirai deklaruojama parama kandidatui Z.Rassoului.
„Z.Rassoului stinga plačios visuomenės paramos, todėl gali būti, kad vienintelis būdas jam laimėti rinkimus yra balsų klastojimas“, - sakė analitikas Ahmadas Saeedi.
„Jei rinkimų rezultatai bus suklastoti, tai pakirs demokratinį procesą, valdžios sistemą, ir kils grėsmė, jog gali žlugti visi pastarųjų 13-os metų pasiekimai“, - sakė jis.