JAV prezidentas B. Obama pabrėžė, kad Rusijos agresija ir toliau tęsiasi, ji ir toliau remia prorusiškus separatistus Ukrainoje. B. Obama padėkojo A. Merkel už stiprią poziciją ir lyderiavimą šioje sudėtingoje situacijoje.
„Šiandien buvo visiškai susitarta, kad mes toliau diplomatiškai spręsime šį konfliktą,“ - sakė B. Obama, tačiau mirtinų ginklų tiekimo Ukrainai galimybė ir toliau yra svarstoma.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarai ir toliau padės Ukrainai finansiškai ir prisidės prie ekonominių permainų.
A. Merkel surengtoje spaudos konferencijoke pasmerkė Rusijos bandymą prisijungti Ukrainos teritorijas. Ji pabrėžė, kad Rusija turi gerbti Ukrainos teritorijos vientisumą, įskaitant Krymą, Luhanską ir Donecką.
„Mes toliau turime tęsti diplomatinį dialogą. Tai stipriausias ginklas, kurį mes galime panaudoti prieš Rusiją,“ - teigė A. Merkel.
Anot B. Obamos, susitikimo su A. Merkel metu buvo aptarta galimybė tiekti Ukrainai mirtinus ginklus.
„Tai viena iš galimybių, bet aš dar neapsisprendžiau šiuo klausimu. Ši galimybė nėra grindžiama idėja, kad tokiu būdu Ukraina galėtų nugalėti Rusijos armiją. Bet tokiu būdu ji galėtų sustiprinti savo gynybą separatistų agresijos akivaizdoje,“ - sakė B. Obama.
B. Obama pabrėžė, kad Vokietija ir JAV laikosi vieningos nuomonės, jog karinė jėga nėra tinkamas šio konflikto sprendimo būdas, nes Rusija turi nepaprastai galingą kariuomenę.
Anot B. Obamos, atsižvelgiant į sienas su Ukraina ir istoriją, tikimybė, kad Ukraina „gali visiškai apsiginti nuo Rusijos kariuomenės visada buvo maža“.
Taip pat spaudos konferencijoje B. Obama pareiškė, kad Vakarai negali leisti Rusijai perbraižyti sienas Europoje „grasinant ginklu“.
„Ir kai diplomatinės pastangos šią savaitę tęsiasi, mes visiškai sutariame, kad XXI amžiuje negalime nieko neveikti, nieko nedaryti ir tiesiog leisti perbraižyti Europos sienas (Rusijai) grasinant ginklu“, – sakė JAV prezidentas.
A. Merkel nebuvo optimistiška
A. Merkel spaudos konferencijoje pareiškė, kad susitikime su Prancūzijos prezidentu F. Hollande buvo sutarta, jog reikia dar kartą pabandyti pasiekti diplomatinį susitarimą Rusijos ir Ukrainos konflikte. Taip, anot jos, sudarant sąlygas nutraukti ugnį ir sustabdyti civilių gyventojų žūtis.
„Aš negalėsiu ramiai gyventi dar kartą nepabandžiusi pasiekti susitarimo. Galbūt nieko nepavyks, bet bent būsime pamėginę,“ - teigė Vokietijos kanclerė.
The guardian.co.uk pastebi, kad šis politikės pareiškimas nenuskambėjo labai optimistiškai.
A. Merkel pabrėžė, kad ji labai džiaugiasi, jog visos Vakarų valstybės palaiko viena kitą ir laikosi drauge. Tikslas, anot jos, yra ne tik pasiekti ugnies nutraukimą, bet užtikrinti Europos šalims teritorinį vientisumą.
Vokietijos kanclerė pabrėžė, kad Rusija nesugebėjo prisijungti prie susitikimų su Ukrainos diplomatais ir taip pažeidė paskutinį Minsko sandorį.
„Aš puikiai suprantu Ukrainą, suprantu, kad jie nori turėti tikrus rinkimus. Putinas taip pat su tuo sutiko,“ - prisiminė A. Merkel.
B. Obama: Rusija pasirinko netinkamą kryptį
B. Obama taip pat pabrėžė, jog niekas nenori sužlugdyti Rusijos, priešingai, pasaulis viliasi, kad Rusija bus stabili ir galės augti, tačiau, anot jo, Rusija pasirinko netinkamą kryptį.
„Deja, Rusija priėmė strategiškai labai blogą sprendimą, kuris gali pakenkti ir Europai, ir visam pasauliui. Mes negalime tiesiog bandyti ją (Rusiją - DELFI) perkalbėti. Mes turime parodyti, kad pasaulis priešiškai vertina agresiją, nustatydami tam tikrą kainą už tai,“ - apie Rusijai pritaikytas sankcijas kalbėjo B. Obama.
B. Obama pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos nenori „susilpninti“ Rusijos, bet Vakarai turėjo skelbti sankcijas, kad Maskva pajustų savo agresijos Ukrainoje kaštus.
Nerimauja dėl grėsmės „taikiai tvarkai Europoje“
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį perspėjo, kad atsisakius teritorinio vientisumo principo per pačią Ukrainos krizę, kiltų grėsmė „taikiai tvarkai Europoje“.
„Bet kuriam iš europiečių aš galiu tik pasakyti, jeigu mes atsisakysime teritorinio vientisumo principo, mes nebegalėsime palaikyti taikios tvarkos Europoje, – pasakė A. Merkel per spaudos konferenciją Vašingtone su JAV prezidentu Baracku Obama. – Tai esminis dalykas“.
A. Merkel – prieš Ukrainos apginklavimą
Ji paragino Vašingtoną susilaikyti nuo sprendimo siųsti ginklų Ukrainos vyriausybės pajėgoms, kovojančioms su Rusijos remiamais sukilėliais, nors JAV Kongresas spaudžia administraciją ryžtis tam.
A. Merkel mano, kad Vakarų šalių ginkluotės siuntimas Kijevui gali dar labiau paaštrinti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Tačiau B. Obamos atsargios užsienio politikos kritikai jau dabar reikalauja ryžtingų JAV veiksmų, siekiant padėti Kijevui kovoti su separatistais, net jeigu tai reikštų didesnę priešpriešą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Per praėjusį savaitgalį Miuchene vykusią saugumo konferenciją A. Merkel sakė, kad kol kas nežinoma, ar numatomos derybos padės susitarti su V. Putinu, bet tvirtino, kad reikia išnaudoti visas galimybes ir siekti diplomatinio sprendimo.
A. Merkel, kuri kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u trečiadienį planuoja Baltarusijos sostinėje susitikti su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, buvo sukritikuota JAV politikos „vanagų“ respublikonų kontroliuojamame Kongrese; šie nori, kad Ukrainos armija būtų aprūpinta ginamąja ginkluote.
„Ukrainiečiai galabijami, o mes siunčiam jiems antklodžių ir maisto davinių, – Miuncheno konferencijoje priekaištavo JAV senatorius Johnas McCainas. – Antklodės nelabai tinka (gintis) nuo rusiškų tankų.“
Tačiau A. Merkel pasiuntė aiškią žinią, kad ji nepritaria Kijevo apginklavimui. „Suprantu. kad vyksta debatai, bet esu įsitikinusi, kad daugiau ginklų neves prie pažangos, kurios reikia Ukrainai. Labai tuo abejoju“, – sakė ji.
Buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje užaugusi kanclerė, mokanti rusų kalbą, ėmėsi vadovauti pastangoms siekti diplomatinio sprendinio, per pastaruosius metus daug kartų kalbėdamasi telefonu su V. Putinu. Per pastaruosius kelis mėnesius jiedu taip pat buvo asmeniškai susitikę Rusijoje, Australijoje ir Italijoje.
Praėjusią savaitę A. Merkel ir F. Hollande'as susitiko su V. Putinu Maskvoje, o sekmadienį jie kartu su Ukrainos vadovu P. Porošenka surengė konferencinį pokalbį. Visi keturi lyderiai trečiadienį planuoja susitikti Minske, tačiau kol kas nepastebima jokių ženklų, kad artėjama prie proveržio jau beveik metus nesiliaujančiame konflikte, kuris nusinešė per 5,3 tūkst. žmonių gyvybių.
B. Obamos galimybės
B.Obama dar turi nuspręsti, ar siekiant priversti V.Putiną eiti į kompromisą, reikia tiekti ginklus Ukrainai, sugriežtinti sankcijas Rusijai, ar visomis išgalėmis palaikyti pataisytą Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvą, nors JAV pareigūnai kaltina V. Putiną visiškai sužlugdžius rugsėjį pasirašytą ankstesnį paliaubų susitarimą.
Pavardės nenorėję skelbti JAV pareigūnai sakė, kad B. Obama nuodugniai apsvarstys turimas galimybes ir neskubės priimti sprendimą. „Tvarkaraštis vis dar neapibrėžtas. Tai per daug svarbu, kad (būtų galima) priimti skubotą sprendimą“, – sakė vienas pareigūnas.
Pasak pareigūnų, B. Obamai pateikta rekomendacijų, kuriose išanalizuoti Ukrainos aprūpinimo letaliais ginklais, tokiais kaip prieštankiniai ginklai, šaunamieji ginklai bei amunicija, privalumai ir trūkumai.
Kai kurie B. Obamos patarėjai, tarp jų į Pentagono vadovo postą siūlomas Ashtonas Carteris, yra vis labiau linkę palaikyti šią galimybę. B. Obamos nacionalinio saugumo patarėja Susan Rice irgi sakė, kad letalios pagalbos suteikimo galimybė yra svarstoma, tačiau perspėjo, kad reikia laikytis išvien su Europos sąjungininkėmis.
Toks žingsnis bus žengtas tik „artimai konsultuojantis ir koordinuojant (veiksmus) su mūsų partnerėmis, kurių ir mūsų vieningas požiūris šiuo klausimu kol kas buvo pagrindinis mūsų stipraus atsako į Rusijos agresiją elementas“, sakė ji.
