Santaikos su protestuotojais valdžia neieško
Sakartvelas – tai valstybė, kurios piliečiai didele dalimi palaiko šalies prisijungimą prie ES, tačiau jos valdžia eina visai kitu keliu. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo Andrzej Pukszto, tokia sudėtinga situacija tęsiasi jau bene 12 metų, tai yra nuo tada, kai prie valdžios atsirado partija, kuri buvo įsteigta ir iki šiol yra kontroliuojama oligarcho, kuris yra susietas su Rusija.
„Per tą valdymą demokratijos standartai Sakartvele stipriai krito. Tas naujas įstatymas dėl sponsoriavimo nevyriausybinių organizacijų tą demokratijos kritimą dar labiau pagilina, nors tai jau ne pirmas bandymas, kai „Sakartvelo svajonė“ bando priimti tokį prieštaringą įstatymą. Anksčiau buvo bandoma įteisinti įstatymą dėl veikėjų, dirbančių užsienio valstybėms“, – pasakojo politologas.
Anot A. Pukszto, Sakartvelo valdžia gana paviršutiniškai vertina integracijos į ES procesą ir, ko gero, bent jau kol kas nežada atsisakyti santykių su Rusija, nors ir gyventojai tam aktyviai priešinasi.
„Iš tiesų, paprastų sakartvelų eurointegracijos procesui yra didžiulė – apie 80 procentų sakartvelų remia valstybės integraciją į Europos Sąjungą. Ko gero, iš čia ir išeina tas didžiulis prieštaravimas, ir žmonės jau ne pirmą sykį taip gausiai išėjo į gatves“, – teigė jis.
Tiesa, kaip teigė politologas, situacija Sakartvele dar gali stipriai keistis, mat rudenį valstybėje yra suplanuoti parlamentiniai rinkimai.
„Pagal rinkiminį kalendorių, jie turės įvykti spalio mėnesį – tai yra vienas dalykas, kurį čia reikia pasakyti. Antras dalykas – šis įstatymas dar nėra priimtas galutinai. Jis tik praėjo svarstymus komitetuose. Dėl jo bus balsuojama ne už ilgo, bet kol kas valdančioji partija, tai yra „Sakartvelo svajonė“, nerodo jokių ženklų, kad jie nori arba suspenduoti arba atidėti to įstatymo priėmimą. Jie kaip tik akcentuoja, kad jie nori šį įstatymą priimti iki rudens, iki vykstančių rinkimų. Kol kas neieškoma absoliučiai jokios santaikos ir santarvės su protestuotojais. Iki šios dienos situacija atrodo pavojingai“, – teigė A. Pukszto.
Visa tai tęsiasi jau ne vienerius metus
Dabartinę situaciją Sakartvele įvertino ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Pasak jo, vertėtų tikėtis, kad tai, ką matome šiandien, yra paskutinė sovietinė konvulsija.
„Tie rusų kilmės oligarchai, kaip teisingai įvertino pašnekovas – jų buvo visur. Buvo ir pas mus. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte ir paklaustumėte, kodėl mūsų laisvos prekybos su Europos Sąjunga pereinamasis laikotarpis yra ilgiausias – 6 metai – tai yra oligarchų įtaka. Jie labai bijojo, nenorėjo, nes puikiai žinojo, kad negalės vogti, negalės taip, kaip gyveno sovietų laikais, gerai gyventi, nes visiems taisyklės bus bendros ir negalėsi tik savus daryti laimingais. Visus piliečius, visas kompanijas turėsi daryti laimingais ir pagal taisykles žaisti. Tokia liga buvo ir Moldovoje. Jie išvarė savo oligarchus, iškovojo. Tokia pati liga buvo Ukrainoje. Rusijoje ji tebesitęsia“, – kalbėjo Seimo narys.
Deja, Ž. Pavilionis teigė manantis, kad šalyje veikiantys oligarchai dar eis labai toli.
„Tą jie rodė ir ankstesniais judesiais, kurie Lietuvoje nebuvo taip jautriai vertinami. Testavimai vis buvo, bet vis buvo atsitraukiama. Dabar, manau, galbūt čia yra ir Maskvos tiesioginė įtaka, kad gali būti bandoma eiti iki galo“, – teigė jis.
Kaip bebūtų, į tai, pasak pašnekovo, turime žiūrėti labai rimtai.
„Jaučiu tokį susirūpinimą. Lietuva nebūtinai matomai, bet nematomai tikrai yra labai svarbi dalyvė, bandant pasipriešinti tiems procesams. Nuo Adamkaus laikų mes esame tose fronto linijose ir, tikėkimės, mums pavyks tai sustabdyti. Jeigu ne, manau, ta Maskva, net ir turint tam tikras taktines pergales, vis tiek praloš vidutinės ar ilgalaikės trukmės žaidimus“, – teigė Ž. Pavilionis.
Sakartvelo kelias į ES – vis labiau komplikuotas
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo A. Pukszto, Europos Sąjunga dėl tolimesnio Sakartvelo kelio suformavo labai aiškias sąlygas, kurios, jo manymu, tikrai nesikeis.
„Viena iš tokių sąlygų ir yra Sakartvelo valstybės demokratizavimas, o pastaruoju metu visi demokratijos rodikliai, kad ir spaudos laisvė, medijų laisvė – labai stipriai nukrito Sakartvele. Tie dalykai yra tiesiog nesuderinami. Jeigu net ateis kokia kita politinė jėga, bet ji nesieks demokratizacijos proceso, jeigu ji nemažins korupcijos – ko gero, čia nebus didelio bendradarbiavimo su Europos Komisija. Aš manau, kad tas supratimas ir Sakartvelo visuomenėje yra labai didelis, kad dabar yra tas šansas valstybei atsistoti ant europinių bėgių“, – atkreipė dėmesį jis.
Europinę Sakartvelo ateitį įvertino ir Ž. Pavilionis.
„Mano asmenine nuomone, šita „Gruzijos svajonė“ negali pradėti derybų dėl narystės Europos Sąjungoje, nes ji negerbia savo pačių žodžių ir įsipareigojimų. Ji nelabai supranta, kas yra europietiškos vertybės. Atsiminkime, kad lygiai prieš metus šios svajonės lyderiai pažadėjo daugiau tokių rusiškų įstatymų nepriiminėti. Matote, kas yra derybos? Derybos yra tada, kai tu europietiškai paspaudi ranką, pasirašai, kad po tam tikro laiko tu kažką padarysi, pataisydamas savo šalį, užmušdamas tuos sovietinius virusus, bet visa 12-os metų istorija parodė, kad neįmanoma pasitikėti šita valdžia“, – teigė Seimo narys.
Pasak jo, Sakartvelas anksčiau buvo Europos Sąjungos ir NATO integracijos šalis čempionė, o dabar tampa atsilikėle.
„Priminsiu, kad birželio mėnesį mes tikimės pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės Europos Sąjungoje. Taip pat priminsiu, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikime buvo aiškiai įvardinta, kad kita narė, kuriai bus taikomas tas greitas priėmimas ir net nereikės narystės veiksmų plano, bus Ukraina, o Sakartvelas minimas visai kituose paragrafuose, kur minima, ką jis dar turi padaryti. NATO kartvelai visada buvo lyderiai, Ukraina eidavo paskui juos. Net ir Bukarešte tai buvo labai matyti. Dabar, iš esmės, galime konstatuoti, kad „Gruzijos svajonė“ atėmė šią svajonę iš Sakartvelo ir, faktiškai, atveria rusišką ir kinietišką svajonę, ką visais veiksmais savo demonstruoja“, – teigė Ž. Pavilionis.
Antrindamas Ž. Pavilioniui, A. Pukszto teigė, kad kažkas šiame blogame kelyje turi padėti tašką.
„Yra tam tikri pamatiniai dalykai, nuo kurių reikia atsispirti ir pradėti derybas su Europos Komisija, ir reformuoti, be abejo, vidaus politiką ir atskiras sritis. Man atrodo, pasitikėjimo mandatas, pasitikėjimo limitas iš Europos Komisijos jau irgi yra pilnai išsemtas“, – teigė politologas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
