Du svarbiausi principai
Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė susitikime aiškino, jog užsienio politika yra grįsta dviem principais.
„Bet kokia užsienio politika yra grįsta 2 principais – valstybės saugumu ir ekonominiais ryšiais, plėtra. Tai du esminiai dalykai, visi kiti – šalia šių einantys“, – įžvalgomis antradienį RESC dalijosi I. Vėgėlė.
Jo teigimu, vis daugiau Vakarų šalių supranta klaidas ir netikslumus to, kaip vis daugiau galių perduodama tarptautinėms organizacijoms.
„Mano logika yra tokia, kad Lietuva turėtų išlikti suvereni, kuo mažiau dabar esamų galių perduotų kitoms tarptautinėms organizacijoms. Taip pat aš kalbu apie tai, kadangi turiu tam tikras vertybines nuostatas, tikrai nenoriu sekti to beįsigalinčio globalistinio marksistinio požiūrio pasaulyje. Laimei dalis Vakarų valstybių jau nuo jo atsitraukė. Pradeda kalbėti apie to požiūrio klaidas ir netikslumus“, – teigė I. Vėgėlė.
Kalbėdamas apie Lietuvos narystę ES, tačiau, tai, kas vyksta – siūlymas ES labiau tapti centralizuota, yra ydingas mūsų valstybei, kalbėjo I. Vėgėlė.
„Tai remiasi labai ydinga prielaida, kad visa ES bus tokia, kokia yra dabar. Bet ta nuotrauka keičiasi. Ir bendroje užsienio ir saugumo politikoje turime išlaikyti vienbalsiškumas, turėti veto teisę, jeigu reikėtų priimti sprendimus Lietuvos atžvilgiu“, – antradienį savo poziciją apie ES dėstė kandidatas į prezidentus.
Jis teigė, jog aiškiai pasisako už Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
„Tai lemia mūsų pačių saugumą. O to praradimas būtų blogiausias scenarijus, drastiškai pasikeistų ir mūsų saugumo situaciją“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.
Lietuvos narystę NATO jis įvardijo kaip šalies laimėjimą.
„Mano tikslas, kai kalbu apie užsienio politiką – ekonomiką ir saugumą, tai prioritetas, tikslas bet kurio vadovo yra užtikrinti, kad Lietuvoje nebūtų karo. <...> Čia yra bazinis tikslas. Mums reikia daryti visus veiksmus, kad tokio dalyko Lietuvoje neatsitiktų“, – RESC antradienį kalbėjo kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė.
„Nuo mūsų nepriklauso, kaip baigsis karas Ukrainoje“
Prezidento rinkimuose dalyvaujantis I. Vėgėlė toliau susitikime teigė, jog nemato realios Rusijos karinės agresijos prieš Lietuvą trumpuoju laikotarpiu.
„Rusija istoriškai buvo grėsmė Lietuvai. <...> Ir bet kokius veiksmus darydami, priimdami sprendimus, šią istorinę patirtį mes turime turėti atmintyje. Antras dalykas, mano duomenimis, aš nematau trumpuoju periodu galimybės tiesioginės karinės agresijos Rusijos prieš Lietuvą“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Bet nuo mūsų nepriklausys kaip baigsis karas Ukrainoje. Mes galime įtikinėti, bet kaip baigsis karas, mes nežinome.
Kandidatas toliau tikino, kad pasigenda realaus plano apie karo Ukrainoje baigtį iš JAV ir Vakarų.
„Didžioji dauguma kalba apie vidutinio, ar ilgojo laikotarpio terminus, kai galėtų kilti Rusijos grėsmė prieš Lietuvą. Ir pagrindinė logika – vykdyti NATO įsipareigojimus, mes jau tai darome. <...> Taip pat stiprinti gynybinį pajėgumą. Bet nuo mūsų nepriklausys kaip baigsis karas Ukrainoje. Mes galime įtikinėti, bet kaip baigsis karas, mes nežinome.
Norėtųsi iš JAV, Vakarų išgirsti realų atsakymą, kaip planuojama baigti karinį konfliktą. Nes nuo to spręsis ir mūsų reali saugumo padėtis“, – įžvalgomis RESC dalijosi kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė.
Kalbėdamas apie finansavimą gynybai Lietuvoje, I. Vėgėlė žadėjo tapęs prezidentu vykdyti visos sistemos auditą, įsitikinti, kad šalis galėtų gintis bent 30 dienų, o tada – finansinis sistemos auditas.
Ir tik tada, pasak kandidato į prezidentus I. Vėgėlė, būtų galima aiškiai suprasti, kokia yra situacija, kaip didinti gynybos finansavimą.
Santykiai su Baltarusija
Paklaustas, kaip galėtų apibūdinti Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, I. Vėgėlė sakė, kad jie blogi.
„O jie blogi dėl to, kad ir Lietuvos užsienio politika šioje kryptyje patyrė absoliutų fiasko. Jeigu mes dabar susitaikome, kad Rusijos siena yra 40 kilometrų nuo Vilniaus, nes Baltarusija yra tapusi de facto Rusijos provincija, ir mes susitaikome su tuo, kad taip bus ilgalaikėje perspektyvoje, tai mes saugumo perspektyvoje esame siaubingai pažeidžiami. Ir padarę didžiulę meškos paslaugą. <...>
Lietuva kažkur 2008–2009 metais pradeda šiltinti santykius su Baltarusija. Mano logika ta, kad mes stengiamės turėti buferinę zoną. Bet po 2020 metų šito nebeliko. Ir trumpuoju periodu turime Rusijos ir Baltarusijos agresiją Ukrainai.
Bet mes turime turėti ilgalaikę strategiją, nes tai nauda mums. <...> Jos aš negirdžiu nei iš vieno užsienio reikalų politiko. Mes turime aiškiai nusakyti, kuo siekiame“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė.
O jie blogi dėl to, kad ir Lietuvos užsienio politika šioje kryptyje patyrė absoliutų fiasko.
Jis dar pridūrė, jog niekaip nesupranta, kaip Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos buvimas Lietuvoje ir jos išlaikymas susijęs su šia strategija.
I. Vėgėlė teigė, jog Baltarusija turėtų ir toliau būti buferine zona, tačiau kaip tai pasiekti, kandidatas į prezidentus negalėjo pasakyti. Jis teigė, jog to klaustų mokslininkų ir ekspertų.
Jis atmetė artimojo laikotarpio kontaktą su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Bet ateityje to gali prireikti, nes, kaip sakė kandidatas, lieka neaišku, kaip baigsis karas Ukrainoje.
Santykiai su Taivanu ir Kinija
Komentuodamas vertybinę Lietuvos užsienio politiką dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė tikino, jog patirta tik žala, o ne nauda. O kokia ji, net sunku suskaičiuoti.
Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl Lietuva turi būti vienintelė ES, rodydama tokį pavyzdį, tai „Lietuva tikrai nėra tokia galios žaidėja“.
Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė taip pat pažymėjo, kad dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, siekiančiam perrinkimo, didelę finansinę auką skyrė „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys. O to, stebėjosi jis, niekas net netiria.
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė tvirtino, jog svarstytų ambasadą pervadinti į Taipėjaus, o ekonominius santykius su Kinija atkurti.
„Mes privalome taisyti ekonominius santykius su Kinija. Ir iki šiol nesuprantu, kokiu tikslu. Matau tiesiogine to naudą politikams. Vienintelį šį tikslą matau kol kas“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Delfi primena, kad prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 dieną, jeigu prireiks, antrasis vyks gegužės 26 dieną. Prezidento posto šiuo metu siekia 8 kandidatai.