Vilniuje vyko ir pabėgėlių šalininkų, ir priešininkų akcijos

 (211)
Solidarumo su pabėgėliais šalininkai priekaištauja oponentams, kad jų nurodomos priežastys, kodėl lietuviai turi priešintis pabėgėlių apgyvendinimui Lietuvoje, yra rasistinės, remiamasi nepagrįstomis baimėmis bei stereotipais apie kultūras ir religijas. Prieš pabėgėlius nusiteikę lietuviai sako, kad jie - prieš šių žmonių įsileidimą, nes nori išvengti „dviejų kultūrų susidūrimo“ ir iškilsiančių nesaugumo problemų.
Vilniuje vyko ir pabėgėlių šalininkų, ir priešininkų akcijos
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Savo pozicijas ir pabėgėlių rėmėjai, ir priešininkai išsakė šeštadienio pavakarę Vilniuje vykusiose akcijose.

Lietuvos visuomenės veikėja, lygių galimybių puoselėtoja Margarita Stankevičiūtė siūlo nesibaiminti galinčių į Lietuvą atvykti pabėgėlių, nes jų, pasak moters, nebus toks didelis antplūdis, su „kuriuo nebūtų galima susidoroti“. Anot jos, protestuojantys prieš pabėgėlių apsistojimą Lietuvoje, vadovaujasi rasistiniais motyvais.

„Tie protesto mitingai nėra reakcija į tai, kad valdžia nedaro kažkokiu veiksmų, kad mums jau kyla pavojus, o todėl, kad rasizmo ir nepakantumo mūsų visuomenėje yra labai daug“, - pareiškė ji žurnalistams šeštadienio popietę atvykusi į solidarumo su pabėgėliais akciją „Saugi perėja pabėgėliams“.

Pasak jos, lietuviai, solidarizuodamiesi su tais žmonėmis, kuriems „yra sudėtinga, nes jų šalyje vyksta karas“, pagelbėtų ir sau: „Mes patys save išlaisviname iš stereotipų, kurie daro labai daug žalos mūsų visuomenėje“.

M.Jankauskaitė abejoja, ar pabėgėlių apgyvendinimo Lietuvoje priešininkai pasisako už draudimus įsileisti juos į Lietuvą, nes baiminasi, kad su tikrais pabėgėliais gali patekti ir teroristų.

„Yra daug išpūsto dalyko - kodėl nesibaiminame, kad gali jų atvykti iš kitos pusės, turiu galvoje didžiąją kaimynę iš Rytų, iš ten taip pat gali atvykti ir teroristai, ir žmonės blogai nusiteikę (prieš Lietuvą - BNS). Bet iš to mes nedarome didelės problemos, suvokiame, kad yra tarnybos, atsakingos, kad būtų patikrinama, kas patenka į mūsų valstybę“, - teigė M.Jankauskaitė.

Neseniai grįžęs iš savanorystės Slovėnijoje, kur yra vadinamasis Balkanų kelias, kurio plūsta pabėgėliai į Europą, Vytauto Didžiojo universiteto studentas iš Kauno Justas Karsakovas pabėgėlių neįsileidimo į Lietuvą šalininkų pasisakymus vadina rasistiniais ir paremtais nepagrįstomis baimėmis bei stereotipais apie kultūras ir religijas. „Lyg islamas būtų vienalytė religija ir visi musulmonai būtų vienodi“, - pareiškė jis.

Pasak jo, Lietuva neturi būti prieš pabėgėlius, nes J.Kasakovo teigimu, tai yra žmonės, kurie bėga nuo karo, jiems reikia pagalbos.

„Tie, kurie čia atvyks, nemanau, kad yra kažkokia priežastis, dėl kurios turėtume jų atsisakyti ir pasunkinti ir taip jų sunkią situaciją“, - teigė vienas iš solidarumo su pabėgėliais akcijos organizatorių.

Tuo tarpu Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vicepirmininkas Julius Panka sako, kad „prisileidus pabėgėlių iškils saugumo problemų“.

„Kurie nori pavojaus, nori kad vyktų tai, kas vyko Naujųjų metų naktį Kelne, Kale uoste Prancūzijoje? Mes to nenorime“, - teigė jis.

J.Panka sako pats asmeniškai nėra susidūręs su „pabėgėlių problema“, savo poziciją teigia susiformavęs remdamasis Europos valstybių patirtimi. Jis teigė, pats galėtų apsiginti, bet „būtų baisu dėl žmonos ar dukros, ypatingai dėl moterų“.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Nepriklausomybės akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras Audrius Rudys sako, kad dėl pabėgėlių problemų iškils „daug daugiau, negu jų bus išspręsta“. Vieną ijų nurodė skirtingų kultūrų susidūrimą.

„Ne integruojami ir neasimiliuojami žmonės eina čia. Ir ten, kur yra tas kultūrų susidūrimas, ten anksčiau ar vėliau iškyla didelės problemos“, tvirtino jis.

Pabėgėlių apgyvendinimo Lietuvoje priešininkai laikė plakatus su šūkiai „musulmonų kolonistų įsiveržimas į Europą - pats tikriausias hibridinis karas“, „Lietuva - ne multikultūrinės džiunglės“, o už pabėgėlių priėmimą Lietuvoje pasisakę akcijos organizatoriai turėjo porą plakatų su žodžiais „saugi perėja“ lietuvių ir anglų kalbomis. Abejose pusėse buvo maždaug po 15 akcijos dalyvių.

Lietuvoje ir anksčiau yra vykę panašių pabėgėlių palaikymo akcijų, buvo surengta ir prieš pabėgėlių priėmimą nukreiptų renginių.

Lietuva pagal ES programą kol kas yra priėmusi vieną keturių asmenų irakiečių pabėgėlių šeimą iš Graikijos, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti 1105 žmones.

Nuo šių metų pradžios į Europą per Viduržemio jūrą jau atvyko daugiau kaip 110 tūkst. migrantų ir pabėgėlių.

Pernai į žemyną atvyko per milijoną žmonių, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos duomenys.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilnietė pagalbos sulaukė Lenkijoje: kodėl turiu kankintis dėl to, kad kažkas Seime yra tikintis? (39)

Kodėl turiu vargti ir kankintis dėl to, kad kažkas Seime tiki Dievu? To retoriškai klausia vilnietė Lilija, kuri po pagalbinio apvaisinimo procedūros Lenkijoje laukiasi dvynių. Ji tikėjosi, kad nuo sausio panašios procedūros bus prieinamos ir Lietuvoje.

Orai: laukia neįtikėtinos permainos (11)

Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Socialdemokratai ir konservatoriai: tapatybės paieškos (54)

Dvi didžiausios ir daugiausiai iki tolei Lietuvoje lėmusios politinės partijos – socialdemokratų ir konservatorių – ne tik nelaimėjo rinkimų, tiesa, jų pralaimėjimai labai skiriasi, bet dabar stovi tarsi kryžkelėse. Vidinių nesutarimų kamuojamos jos ieško savo ateities, mėgindamos išsivaduoti iš tapatybės krizės ir apibrėžti savo vertybes. Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (90)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (67)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.