„Vyras darbe turi savo „Skype“, tačiau namie naudojamės vienu: vienas arba kitas bendraujame su draugais, kurie jau įpratę pasiklausti, kas prie kompiuterio sėdi ir atrašinėja“, – DELFI pasakojo šiaulietė Janina.
Bendrą naminį „Skype“ DELFI pašnekovė lygino su anksčiau populiariu laidiniu telefonu, kuriuo naudodavosi visi šeimos nariai.
„Bendrus „Skype“ turi nemažai mūsų draugų – keturios sutuoktinių poros tai tikrai. Anksčiau „Skype“ buvo mano vardu, bet paskui juo pradėjo naudotis ir vyras, tad pasivadinome dvigubu vardu, kad žmonės nesiklaidintų, nes vis viena parašę pasiklausdavo, kuris iš mūsų atrašinėja“, – sakė Janina.
Moters teigimu, bendros komunikacinės erdvės privalumai – patogumas, atvirumas, prieinamumas, nes nereikia prisėdus prie kompiuterio perjunginėti asmeninių „Skype“ paskyrų.
„Mes turime ir atskirus elektroninio pašto adresus, atskirai naudojamės socialiniu tinklu „Facebook“ – nėra taip, kad viskas bendra. Tačiau jeigu žmonės akcentuoja, kad jiems svarbu, jog viskas viskas būtų atskira, galima manyti, kad tarp jų ne viskas gerai arba žmonės labai sureikšmina privatumą. Tokiu atveju irgi negali labai smerkti, nes visokių žmonių yra“, – sakė DELFI pašnekovė.
Vaikystės draugai – nebūtinai naujos šeimos draugai
Dažniausiai minimas šeiminių „Skype“ ir „Facebook“ paskyrų kritikų argumentas – susituokęs žmogus netampa kito dalimi, sutuoktinio vaikystės draugai nebūtinai tampa jo draugais. Skyrybų atveju „bendrumai dar labiau apsunkina situaciją“.
„Visuomet patiriu diskomfortą, kai reikia rašyti draugei į šeiminį „Skype“, nes nežinau, kas prie kompiuterio sėdi. Jos vyro visai nepažįstu, todėl nenorėčiau, kad jis matytų, apie ką susirašinėjame, nes kartais noriu tiesiog pasipasakoti. Vis rečiau ir rečiau jai rašau“, – sakė šeiminę „Skype“ paskyrą turinčios moters draugė.
Studijų metais su žmona bendrą „Skype“ naudojo ir vilnietis Aidas, tačiau dabar žmona turi savo. Paskyra naudojasi tik jis, tačiau kontaktuose taip ir liko jo ir žmonos vardai.
Kai sveikina su gimtadieniu, nežino ką
Paprašytas įvardyti bendros komunikacinės erdvės privalumus Aidas taip pat minėjo patogumą. „Kai abu pakaitomis naudojamės vienu kompiuteriu, privalumas, kad nereikia persijunginėti. Jei atsiranda antras kompiuteris – viskas, tie privalumai prapuola, nes iš vienos paskyros tarpusavy nepasikalbėsi“, – atkreipė dėmesį vilnietis.
Prie bendro „Skype“ privalumų Aidas minėjo ir šeimos draugus, kurie kalbėdamiesi su vienu iš jų jaučiasi tarsi kalbėtųsi su abiem iškart. „Nors turbūt panašiai jaučiasi ir kolegos, kurie būtų labiau linkę kalbėtis su vienu žmogumi, o ne su dviem“, – pripažino vyras.
Pasak Aido, naudojant vieną „Skype“ paskyrą trūkumas tas, kad gimtadienis nurodomas tik vieno, o kas sveikina, nežino ką sveikina iš tikrųjų.
„Na ir dar ten visokie privatumo dalykai, tarkim, „Skype“ žmona mato jai neįdomius mano draugus ir kolegas, aš – jos. Ir jei su kolegomis bendraujama neformaliai, gali kilti visokiausių nepagrįstų priežasčių pavydėti“, – sakė DELFI pašnekovas, šeiminį „Skype“ iškeitęs į asmeninę paskyrą.
Atvirumo matas
Psichologo-psichoterapeuto nuomone, bendra „Skype“ paskyra, kai ja asmeniniams tikslams naudojasi vyras ir žmona arba pora, rodo, kad tarp jų nėra paslapčių: „tai savotiškas žmonių atvirumo matas“.
Jei vyras ar moteris, partneriui nežinant, susirūpina atskiros komunikacinės erdvės kūrimu, psichologo nuomone, tai gali signalizuoti apie silpnėjantį tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą.
Vis dėlto, kalbėdamas apie bendras „Skype“, „Facebook“ paskyras ir kitas komunikacines erdves, G. Navaitis aiškiai išskyrė darbo ir asmeninius reikalus. „Jei susirašinėjama darbo reikalais, nebūtina, kad apie tai žinotų ir partneris, nes jis tų žmonių net nepažįsta“, – pabrėžė G. Navaitis.
Pusiausvyra tarp autonomijos ir bendrumų
Psichologo-psichoterapeuto Algirdo Petronio DELFI klausė, kaip santuokoje išlaikyti pusiausvyrą tarp autonomijos ir bendrumų.
„Kalbėdami apie santuoką labai dažnai sakome: du tampa vienu kūnu. Ir labai dažnai šita simbolinė frazė apibrėžia esminį ryšį tarp žmonių – bendrystę, kurie jie imasi kurti. Tai reiškia, kad susituokę žmonės apjungia visą savo gyvenimą, o ne tik ekonomines ar socialines jo dalis. Siekis yra kurti šeimą ir santykius, kaip bendrą visumą. Nepaisant to, išlieka klausimas, kaip būti vienu kūnu ir išlikti dviem asmenimis“, – DELFI sakė Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro vadovas.
Kiek kiekvienas yra autonomiškas? Kiek kiekvienas gali priimti sprendimus? Kaip yra sudėliojamas laikas – kiek skiriama bendrai, kiek asmeninei veiklai? Kaip paskirstomos namų erdvės, pagaliau, stalčiai? A. Petronio žodžiais, poroje šie ir kiti klausimai neišvengiamai kyla.
„Vienoms poroms sunkiau atrasti bendrumą, nes vienas arba abu sutuoktiniai linkę į per didelę distanciją ir per mažą bendrumo kūrimą, todėl santykiuose yra per šalta. Kitose porose pastebimas įsikibimas vienas į kitą, kai nebeleidžiama laisvai kvėpuoti ir sąmoningai ar nesąmoningai daugiau erdvės norintis žmogus padeda trauktis ar slapstytis. Universalios taisyklės, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp autonomijos ir bendrumo, ko gero, nėra, nes kiekviena pora sprendžia individualiai. Tame yra tam tikras paradoksas bei kūrybos grožis“, – sakė Šeimos centro vadovas.
Neištikimybės įrankiai
Dėl bendros komunikacinės erdvės poros į A. Petronį dar nėra kreipęsi.
„Dažniau iškyla klausimų, kai elektroninis paštas ar „Facebook“ tampa įrankiu neištikimybei. Kai žmogus socialiniuose tinkluose pradeda kažką slėpti, tai kelia kito įtarumą – kodėl? Reiškia, arba yra ką slėpti, arba žmogus turi psichologinių sunkumų, manydamas, kad kitas jį bando nuolatos kontroliuoti“, – komentavo Šeimos centro vadovas.
Dar dažniau poroms iškylantis klausimas – pinigai. „Kiek man tenka pastebėti, kai prasideda kalbos „tavo – mano pinigai“, prasideda įtampos. Tokiu atveju svarbu suvokti, kad biudžetas ir gyvenimas yra bendras. Santuoka – tai ne sutartis su banku, kurioje numatoma tavo ir mano dalis. Tačiau gana dažnai indėlis į šeimos gerovę tampa įtampų šaltiniu, nes vienas galbūt daugiau pastangų įdeda uždirbdamas duoną, o kitas augindamas vaikus ir rūpindamasis namais. Svarbu suvokti, kad lygiavertiškumas priimant svarbius sprendimus nepriklauso nuo uždirbamų pinigų kiekio“, – pabrėžė psichologas-psichoterapeutas A. Petronis.
Kam statyti namą, jei planuoji griauti?
Užsiminus, jog skyrybų atveju bet kokie bendrumai tik apsunkina procesą, Šeimos centro vadovas priminė: „Kai žmonės kuria šeimą, skyrybų neplanuoja“.
„Neprotinga statyti namą, čia pat planuojant jo griovimo darbus, o skyrybos visada sunkus ir labai skausmingas procesas. Besiskiriantieji tikrai turi žymiai gilesnių ir rimtesnių problemų, nei bendra „Skype“ paskyra“, – sakė Šeimos centro vadovas.