V. Putinas nekvestionavo Vyriausybės ir Centrinio banko veiksmų, pažadėjo nekarpyti socialinių ir viešojo sektoriaus išlaidų bei akcentus sudėliojo taip, kad rusai žinotų: agresija „yra“ Vakarų sinonimas, Rusija tik ginasi ir siekia dialogo.
Tačiau, kaip teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, kalboje buvo vienas labai didelis prieštaravimas. V. Putinas pabrėžė, kad Rusijos ekonomika pernelyg priklausoma nuo energijos išteklių eksporto ir prakalbo apie ekonomikos diversifikacijos poreikį. Bet, pasak politologo, diversifikacija neįmanoma.
Tą patį kartojo ir 2001 m.
Politologas pabrėžia, kad ekonomikos restruktūrizacija Rusijoje iki šiol neįvyko ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad dujų bei naftos sektoriaus centralizacija atitiko V. Putino politinio režimo architektūrą. Šis sektorius, anot L. Kasčiūno, yra režimo ramstis.
„Jeigu įsileisti užsienio kapitalą, jeigu privatizuosi energetikos įmones, tu griauni savo sistemą, savo vertikalę. V. Putinas negalės sau to leisti: arba jis judina pamatus, ant kurių stovi, arba jis to nedaro. Todėl manau, kad diversifikacija, kuri buvo esminė žinutė kalbos pradžioje, yra tuščias reikalas, prieštaraujantis režimo prigimčiai“, - sakė analitikas.
V. Putinas spaudos konferencijoje teigė, kad dabartinė Rusijos ekonominė ir finansinė sitacija susidarė dėl išorės veiksnių, bet pripažino, kad Rusija nieko nepadarė per dvidešimt metų, kad sumažintų visos ekonomikos priklausomybę nuo energijos išteklių eksporto.
„Dabartinė situacija buvo akivaizdžiai išprovokuota pirmiausia išorės veiksnių. Tačiau, turime pradėti nuo to, kad per pastaruosius dvidešimt metų mums nepavyko diversifikuoti ekonomikos. Tai nebuvo lengva, jeigu išvis įmanoma, turint omenyje ekonominę situaciją užsienyje, kuri palanki tik tokiam verslui, kuris investuoja į maksimalų ir greitą pelną duodančias sritis. Šį mechanizmą pakeisti nėra lengva. Kaip žinote, dabar situacija pasikeitė dėl išorinių ekonominių faktorių, pirmiausia dėl energijos išteklių – naftos ir dujų – kainos. Manau, kad vyriausybė ir centrinis bankas ėmėsi tinkamų veiksmų. Žinoma, galime kvestionuoti sprendimų priėmimo laiką arba taikytų priemonių kokybę, bet iš principo jie reaguoja adekvačiai ir juda teisinga kryptimi“, - sakė V. Putinas.
2001 m. kreipdamasis į Rusijos Federacijos susirinkimą V. Putinas taip pat pabrėžė per didelę Rusijos ekonomikos priklausomybę nuo energijos išteklių eksporto.
„Ekonomikos struktūra nėra modernizuota, mūsų ekonomikos priklausomybė nuo išteklių gavybos net auga. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu auga ir mūsų priklausomybė nuo rinkos veiksnių“, - sakė V. Putinas prieš daugiau nei dešimt metų.
Siunčia žinią Vakarams?
L. Kasčiūnas taip pat pažymėjo, kad spaudos konferencijoje ketvirtadienį V. Putinas keletą kartų atmetė svarstymus, jog Rusija suinteresuota globalesniu konfliktu. Pasak politologo, gali būti, kad V. Putinas siunčia žinią Vakarams, kad visaapimantis konfliktas nėra jo tikslas.
„Jis leido suprasti, kad teigiantieji, jog Rusija gali sukelti globalesnį konfliktą, yra visiškai neteisūs. Galbūt V. Putinas bando siųsti signalą, kad nereikia daug šnekėti, neva Rusija pasiruošusi kažkokioms didelėms avantiūroms. Tai galbūt signalas Vakarams, bet žodynas Ukrainos, Vakarų, JAV atžvilgiu visiškai toks pat kaip anksčiau“, - sakė politologas.
Kaip žinoma, V. Putinas visose savo kalbose bando įtvirtinti nuostatą, kad Rusija ginasi nuo Vakarų įtakos plėtros. Remiantis rusiškuoju mąstymu, Vakarai yra agresyvūs, nes neva kalbomis apie NATO ir Europos Sąjungą inspiravo politinius neramumus Ukrainoje, plečia karinių bazių tinklą pasaulyje, nori apsupti Rusiją, trukdyti jai vystytis. Savo kalboje V. Putinas naudojo analogiją su meška, kuri negali atsipalaiduoti, nes teps medžioklės trofėjumi.
„Kai tik išraus nagus ir dantis, tuomet meškiuko visai nebereikės – iš jo padarys iškamšą. Esmė ne Krymas – esmė, kad mes giname savo savarankiškumą, savo suverenitetą ir savo teisę egzistuoti“, - pareiškė V. Putinas.
„Man pačiam kartais kyla mintis: galbūt mūsų meškiukui reikia ramiai patupėti, kol paršeliai iš esmės nedergia savo tvarte, ir maitintis uogelėmis, medučiu. Gal paliks ramybėje? Nepaliks! Nes jie visuomet stengsis pririšti grandine. Ir kai tik pavyks pririšti grandine – išraus ir dantis, ir nagus. Dabartiniu supratimu tai yra branduolinio atgrasymo galia“, - sakė Rusijos prezidentas.
V. Putinas pasisakė už Donbaso likimą Ukrainoje
Tuo tarpu BNS kalbinti politologai akcentuoja, kad Rusijos prezidentas V. Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai ir nebeminėjo Novorosijos, pažymi Lietuvos politologai.
„Santykiai su Vakarais kaip ir šiltėja, bet tas naratyvas buvo anksčiau, kaltinimai Vakarams irgi buvo anksčiau. Dar vienas dalykas, kuris bent jau laikinai turėtų sugriauti čia Lietuvoje ir pasaulyje prasidėjusį mitą, kad po rublio krizės parklupdė Vakarai Rusiją. Pasiklausius Putino, kad ir kaip mes vertiname jo kalbas, racionaliai vertinant tikrai nesimato jokio Putino ar Rusijos parklupdymo“, - kalbėjo M.Laurinavičius.
Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainoje turi būti atkurta bendra politinė erdvė ir krizė šioje šalyje gali būti sureguliuota tik taikiu keliu.
„Kito kelio, išskyrus taikų sureguliavimą, nėra“, - sakė Rusijos vadovas per kasmetinę spaudos konferenciją Maskvoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė sakė, kad V.Putino kalba turėtų sumažinti spekuliacijų dėl galimo Ukrainos padalijimo.
Jos teigimu, kalbėdamas apie ekonomiką V.Putinas „akivaizdžiai demonstravo optimizmą“ ir nevengė ideologiškai pagrįsti šalies problemų.
„V.Putinas dar kartelį priminė, kokie vakariečiai yra nesąžiningi ir kaip atsiriboja nuo jų sienomis. Ir ta dalis kita buvo įdomi apie tai, kad kai buvo klausimas apie Krymą, tai jis atsakė visiškai ne apie Krymą ir dar kartelį paakcentavo, kad Rusija gina savo suverenitetą ir savo civilizaciją“, - teigė D.Jakniūnaitė.
