Smurtą patiriančios moterys turi ir išsilavinimą, ir nuolatinį darbą, ir normalias pajamas
Anoniminėje apklausoje, vykusioje pagalbos paslaugas smurtą patyrusioms moterims teikiančiose institucijose, dalyvavo 89 moterys. Jų amžius buvo nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo rezultatai buvo apibendrinti Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“.
Analizuodamos partnerio smurtą patyrusių moterų tipus Higienos instituto mokslininkės – Loreta Stonienė, Vaida Aguonytė, Laura Narkauskaitė – pasirinko šias psichologines charakteristikas: agresiją, depresiją, į problemą arba į emocijas orientuotą streso įveiką bei gyvenimo kokybę. Pagal šias charakteristikas tiriamosios buvo suskirstytos į keturis tipus.
Pirmas tipas, į kurį pateko penktadalis (21,35 proc.) intymaus partnerio smurtą patyrusių respondenčių, pasižymi žemiausia gyvenimo kokybe ir žemiausia į problemą orientuota streso įveika. Ši moterų grupė išsiskiria aukšta depresija ir aukščiausiu agresijos lygiu. Nustatyta, kad beveik pusė (47,4 proc.) į pirmąjį tipą patekusių moterų įgijusios pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Pagrindinis jų pajamų šaltinis per paskutinius šešis mėnesius buvo valstybės pašalpos (47,4 proc.). Rezultatai parodė, kad į šią grupę pateko daugiausiai psichologinį (100 proc.), ekonominį (63,2 proc.) ir seksualinį (52,6 proc.) smurtą patyrusių moterų.
Moterų smurto patyrimo trukmė
Antrajam tipui priskirtos 6,7 proc. respondenčių, kurios pasižymi itin žema gyvenimo kokybe ir didžiausia depresija. Į šią grupę pateko daugiausiai vidutinio sunkumo (antausiai, kokio nors daikto metimas į moterį, stūmimas, pešimas už plaukų) fizinį smurtą patyrusių moterų (83,3 proc.). Tyrimo metu tik 16,7 proc. respondenčių dar gyveno su smurtaujančiu partneriu. Vidutinė smurto patyrimo trukmė – 8 metai.
Dauguma šių moterų įgijusios specialų vidurinį išsilavinimą, 66,7 proc. gyveno iš valstybės pašalpų, o pusės šeimos mėnesio pajamų dydis siekė iki 1000 Lt. Didžioji dauguma jų partnerių taip pat įgiję specialų vidurinį išsilavinimą, tačiau dirbo darbininkais, daugiau nei pusė jų alkoholio vartojo 1–2 kartus per savaitę.
Trečiojo ir ketvirtojo tipų, į kuriuos pateko atitinkamai 32,6 proc. ir 39,3 proc. respondenčių, moterims būdinga aukštesnė už nustatytą vidurkį gyvenimo kokybė ir žemesnis už vidurkį depresijos lygis. Tuo jos skiriasi nuo ankstesniųjų tipų.
Daug trečio tipo respondenčių įgijusios aukštąjį išsilavinimą (34,5 proc.), tyrimo metu dirbo nuolatinį darbą gaudamos pastovų atlyginimą (55,2 proc.), šeimos mėnesio pajamų dydis buvo nuo 1000 iki 5000 Lt (69 proc.). Jų partneriai taip pat dažniausiai turėjo specialų vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą (62,1 proc.), tačiau dauguma (62 proc.) buvo bedarbiai arba dirbo mažai kvalifikuotą darbą, beveik kasdien vartojo alkoholio (51,7 proc.).
Į šio tipo grupę pateko daugiausiai sunkų (trenkimas kumščiu, spyris, smaugimas, ginklo panaudojimas) fizinį smurtą per paskutinius metus patyrusių moterų (69 proc.). 44,8 proc. iš jų vis dar gyveno su smurtaujančiu partneriu. Šio tipo moterų patiriamo smurto trukmė – 9,7 metų.
Beveik pusė ketvirto tipo moterų įgijusios specialų vidurinį išsilavinimą, dirbo nuolatinį (45,7 proc.) arba laikiną (14,3 proc.) darbą, šeimos mėnesio pajamų dydis – nuo 500 Lt iki 2000 Lt (62,9 proc.).
Į šį tipą patekusių moterų partneriai (57,1 proc.) turėjo specialų vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą, 42,8 proc. dirbo kvalifikuotą darbą (specialistais, vadovais arba turėjo nuosavą verslą), alkoholį vartojo retai – kartą per savaitę ir rečiau (62,9 proc.). Tyrimo metu su smurtaujančiu partneriu gyveno 48,6 proc. moterų. Šio tipo moterų patiriamo smurto trukmė – 14,5 metų.
Smurtą patiriančių moterų agresyvumo lygis aukštesnis nei moterų vairuotojų
Tyrime dalyvavusių moterų gyvenimo kokybės vidurkis (reikšmės vidurkis – 18,99) rodo, kad intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų gyvenimo kokybė yra žema. Lyginant su onkologine liga sergančių žmonių ir nuteistų vyrų (reikšmės vidurkis – atitinkamai 21,86 ir 18,48), ji artimesnė laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų gyvenimo kokybei.
Pasak tyrėjų, dažnai smurtas prieš moteris motyvuojamas tuo, kad moterys yra agresyvios ir linkusios provokuoti. Agresyvumo skalės rezultatai parodė, kad moterų agresyvumo lygio įverčio vidurkis yra 74,15 ir yra aukštesnis nei moterų vairuotojų
Vertinant streso įveikos būdus nustatyta, kad į problemą orientuotas įveikimas būdingesnis nei į emocijas orientuota įveika. Tai rodo, kad esant probleminei situacijai moterys aktyviais veiksmais stengiasi pašalinti stresorių arba išvengti jo poveikio. Lyginant su nuteistaisiais vyrais, smurtą patyrusių moterų reikšmių vidurkiai labiau atitinka dar daugiau stigmatizuotą grupę – ŽIV užsikrėtusių nuteistųjų.
Apibendrindamos tyrėjos teigia, kad du trečdaliai moterų pateko į grupę (3 ir 4 tipai), kurių gyvenimo kokybė yra aukštesnė, depresija žemesnė, labiau į problemą orientuota streso įveika. Likusi grupė (1 ir 2 tipai), į kurią pateko trečdalis (28,2 proc.) respondenčių, pasižymi žemesniais rodikliais – labai žema gyvenimo kokybė, labai aukšta depresija ir labai panašus abiejų streso įveikos būdų naudojimas.
Nepalankiausiomis psichologinėmis charakteristikomis pasižyminčios smurtą patyrusios moterys (1 ir 2 tipai) buvo jaunesnio amžiaus, jų trumpesnė patirto smurto trukmė, žemesnis išsilavinimo lygis ir mažos pajamos. Lyginant abu tipus stebima panašumų, tačiau svarbus skirtumas – patirto smurto dinamika ir formos: į pirmą tipą pateko daugiausia psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą per paskutinius metus patyrusių moterų, kurių aukštas pykčio ir priešiškumo lygis. Antra grupė nuo pirmosios skiriasi savo nuolankumu, stipriu liūdesio, bejėgiškumo ir baimės jausmo išreiškimu.
Trečio ir ketvirto tipo moterų aukštesnis išsilavinimas, jos turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas. Esminis skirtumas tarp šių tipų yra jų intymūs partneriai, kurie trečiojo tipo moterų buvo problemiškesni – bedarbiai arba dirbo mažai kvalifikuotą darbą, dažnai vartojo alkoholio. Ketvirtojo tipo moterų partneriai sėkmingesni – turėjo aukštąjį išsilavinimą, darbą ir rečiau vartojo alkoholio. Galbūt todėl pastarųjų moterų ilgesnė patirto smurto trukmė: jos nenorėjo viešinti esamų problemų.
Ekspertė: kai moteris uždaroma namuose, šeimos maitintojas su ja elgiasi kaip nori
Pasak Europos lyčių lygybės instituto ekspertės Jurgitos Pečiurienės, Lietuvoje ilgai buvo manoma, kad smurtas yra daugiau šeimos reikalas, į kurį neturėtų kištis nei valstybė, nei visuomenė. Kita vertus, skirtingose ES valstybėse kampanijos prieš smurtą prasidėjo taip pat skirtingu laiku.
Beje, vyras, kuris smurtauja prieš savo moterį, visuomenėje paprastai neatpažįstamas. Prieš kitus jis nesmurtauja, o su savo kolegėmis darbe gali būti net labai mandagus ir paslaugus, nes išsilieti sau leidžia tik tada, kai žino, jog bus nebaudžiamas.
J. Pečiurienė taip pat paneigė mitą, kad smurtas paplitęs tik žemesniuose visuomenės sluoksniuose. Ranką prieš moterį kelia ir labai išsilavinę vyrai. Psichologinis smurtas dar labiau įsigalėjęs, nes jį labai sunku atpažinti, bet labai lengva juo naudotis ir manipuliuoti – gąsdinant, ribojant finansinius išteklius, kontroliuojant laisvalaikį.
„Iš pradžių visi šie veiksmai traktuojamai kaip didelė meilė ir pavydas, bet iš tiesų taip pasireiškia noras kontroliuoti kitą žmogų ir ta kontrolė, vis didėdama, pradeda varžyti moterį. Dėl to vis labiau mažėja jos savivertė“, - teigė pašnekovė.
Tarp smurtą patiriančių moterų – taip pat visų socialinių sluoksnių atstovės. Anot ekspertės, net ir dirbančios, savo pajamų turinčios moterys nesiryžta pradėti gyvenimo iš naujo, nes pradeda abejoti, ar sugebės vienos išlaikyti būstą ir vaikus.
„Pavyzdžiui, Norvegijoje moterų krizių centrų yra labai daug, bet didžioji dauguma jų gyventojų – migrantės. Norvegės į juos kreipiasi nebent norėdamos sužinoti, kokie turėtų būti pirmi žingsniai, kaip apsisaugoti. Tačiau palikti smurtaujantį vyrą joms nėra sudėtinga, kadangi jos turi pakankamai finansų pradėti gyvenimą iš naujo“, - sakė pašnekovė.
Kita priežastis, kodėl moterys nepalieka smurtą prieš jas naudojančių vyrų, yra ta, kad jos neretai bauginamos, jog neteks vaikų.
„Netgi teisinį išsilavinimą turinčios moterys, patirdamos nuolatinį bauginimą ir grasinimus, pradeda tikėti tuo, ką sako smurtautojas, užuot pasikliovusios logika. Kita vertus, smurto ratas turi tam tikras fazes. Pakėlęs ranką prieš moterį vyras atgailauja, būna labai geras, dovanoja dovanas ir dievagojasi daugiau taip nedarysiąs. Moteris patiki ir atleidžia, bet įtampa vėl pradeda augti ir įvyksta naujas smurto atvejis. Ir vėl viskas kartojasi“, - pasakojo J. Pečiurienė.
Anot pašnekovės, alkoholis nėra pagrindinė smurto priežastis, kaip dažnai teigiama. Tokie atvejai tiesiog geriau matomi, kadangi dažniau baigiasi tragiškai. Pagrindinė smurto šeimoje priežastis – noras kontroliuoti kitą asmenį.
J. Pečiurienė teigė nesistebinti, kad Lietuvoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui smurto šeimoje statistika labai šoktelėjo.
„Kai toks įstatymas buvo priimtas Ispanijoje, o ši šalis turi patį geriausią įstatymą, taip pat padaugėjo moterų nužudymų, bet buvo aiškinama, kad taip yra todėl, kad įstatymas pradėjo veikti, visi atvejai kruopščiai skaičiuojami, o ir žmonės tapo jautresni šiai problematikai. Kita vertus, tikrųjų smurto skaičių nepamatuosime nei tyrimais, nei pranešimais policija, nes jis dažnai nematomas“, - teigė ji.
Anot pašnekovės, kad situacija pasikeistų, būtina, jog išaugtų karta, kuri savo aplinkoje nematytų smurto – nei tarp tėvų, nei savo atžvilgiu. Mat vaikai perima suaugusiųjų elgesio modelį.
„Reikia tikėtis, kad su nauja karta smurto bus vis mažiau ir mažiau, nes vis daugėja priemonių prieš jį, visuomenės švietimo. Visgi tam reikės net kelių kartų“, - svarstė ekspertė.