Vengrija ir Bulgarija nuo šios prievolės atleistos, o Jungtinė Karalystė (JK) priimant sprendimą nedalyvavo.

Tuo metu, kaip rašo „The Guardian“, Italijos ir Lietuvos atstovai aštriai apsižodžiavo, o viršūnių susitikimui pirmininkavęs Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos (EK ) pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris kelias valandas kovojo dėl viršūnių susitikimo dokumento formuluočių, kurios turėjo būti patvirtintos.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabėgėlių krizės centre atsidūrusios Italijos ministrui pirmininkui Matteo Renzi rėžė, kad ji neketina palaikyti nė vieno iš sprendimo variantų.

M. Renzi savo ruožtu apkaltino ES šalių narių vadovus laiko švaistymu.

„Jei tokia yra jūsų Europos idėja, galite ją pasilaikyti sau“, - atsikirto jis.
Vladimiras Putinas, Matteo Renzi

Birželio 26 d. rytą Italijos laikraščiai rašė apie tarp šių valstybių užvirusią „laukinę“ kovą.

J. C. Junckerio pasiūlytos privalomos kvotos šalims, apibrėžiančios, kiek imigrantų kiekviena šalis privalo priimti, buvo įtemptai aptarinėjamos valandų valandas. „Man nerūpi“, - nebuvo linkęs nusileisti J. C. Junckeris.

Kur kas daugiau, nei kuri kita šalis, prieglobsčio ieškančių asmenų priimančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel apibūdino krizę dėl imigrantų kaip „didžiausią Europai tekusį iššūkį per visą jos vadovavimo Vokietijai laikotarpį“.

DELFI primena, kad prezidentė D. Grybauskaitė dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame buvo svarstomi ES migracijos politikos klausimai.

Vadovai, posėdžiavę iki paryčių, sutarė, kad ES migracijos politika turi pirmiausia duoti aiškų signalą, kad nelegali migracija ir prekyba žmonėmis nebus toleruojama. Sutarta nuosekliai didinti pajėgumus kovoje su nelegalia migracija, bendradarbiaujant su tranzito ir pabėgėlių kilmės šalimis, daugiau dėmesio skiriant išorinių ES sienų apsaugai, prekeivių žmonėmis tinklų naikinimui, pabėgėlių grąžinimo ir readmisijos politikai.

"Susitarimai buvo nelengvi, ypač pats procesas, nes daugelis šalių supratome pagalbą ir solidarumą šiek tiek įvairiai, šiek tiek susistumdymas įvyko ir tarp institucijų, turiu galvoje, tarp Europos Tarybos ir Europos Komisijos, nes vis tiktai šalys narės buvo balandžio mėnesį nusprendusios savarankišku pagrindu mėginti padėti ir solidarizuotis su šalimis, kurioms yra sunku ir yra daug imigrantų, o vėliau pasirodė netikėtai privalomos kvotos. Taigi tai buvo tam tikros trinties priežastis", - Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė D. Grybauskaitė.