Kaip pabrėžė moteris, pajamų sumažėjimas nuo jos nepriklausė. Tačiau vienai su trimis vaikais paliktai kapstytis vilnietei už buto nuomą mokėti reikėjo, už darželį, kurį lanko jos jaunėlis, taip pat.
„Teko pragyvent iš dviejų su trupučiu šimtų eurų visiems. Suma tokia, kad net minimalių poreikių neįmanoma patenkinti. Vaikai valgo, serga. Kuri laiką neėmiau socialinių pašalpų, stengiausi verstis kaip mokėjau. Kai mano gerosios socialinės darbuotojos įkalbėjo kreiptis dėl socialinės pašalpos, paaiškėjo, kad reikia patekti pažymas apie trijų praėjusių mėnesių pajamas. Ir nesvarbu, kad jos neatspindi realios mano padėties dabar“, – pasakojo vilnietė.
Kaip pat įsitikino, darbuotojai, skiriantys pašalpas, jai padėti nekuo negali, nes toks yra įstatymas.
„Pagal jį, net jei mano pajamos būtų skaičiuojamos pagal einamą mėnesį, koją kištų faktas kad mano nepilnametis sūnus pradėjo dirbti. Reikia laukti, kol jam paskaičiuos algą. Ir nesvarbu, kad tai bus kitą mėnesį, kai padėtis jau pagerės. Bet kaip man išgyvent už tokius pinigus ši mėnesį? Eit ubagauti, vogti?“ – klausė trijų vaikų mama.
Susisiekusi su DELFI moteris prašė patarti, į kokius Seimo narius kreiptis, kad išsakytų problemą, kurią kartoja ne viena šeima, atsidūrusi sudėtingoje situacijoje.
„Juk kuriami įstatymai turi tarnaut žmogui, o ne žlugdyt jį. Kodėl socialinės paramos įstatyme nėra taikoma išimčių? Juk panaši situacija, kaip mano, gerai pažįstama daugeliui žmonių. Tarkim mama viena augina vieną ar du vaikelius, dirba už minimumą. Susirgo vaikiukas – mama nedirbo. Na, gaus ji tas ašaras už nedarbingumo lapelį, bet kaip išgyventi, kol išmokės pilną alga?“ –klausė DELFI pašnekovė.
Kaip pati patyrė, situacijų, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pačių žmonių, smunka pajamos – daug. „Kodėl nėra punkto kad tokiais atvejais būtų galima atsižvelgti į realią situaciją ir socialinių darbuotojų rekomendacijas?“ – nesuprantama vilnietei.
Nemano, kad valstybė turi išlaikyti jos vaikus
Užbėgdama už akių argumentui, kad nėra pinigų, moteris atkreipė dėmesį, kad ne visi socialines pašalpas panaudoja pagal paskirtį, dalis jų gavėjų už valstybės pinigus didina alkoholio skyrių apyvartas.
„Kodėl užfiksavus tokio žmogaus girtumą (tai padaroma kai jie patenka į blaivyklą ar būna sulaikomi už įstatymo pažeidimus) jiems nenutraukiamas socialinės pašalpos mokėjimas?“ – klausė mama.
Kaip kelis kartus pabrėžė, ji nieko nieko nereikalauja, nekaltina: „Stengiuosi kaip moku, kad mano vaikai rytoj turėtų ką valgyti. Bet būna, kad padėtis staigiai pablogėja. Nesakau kad valstybė privalo išlaikyti mano vaikus. Tą darau pati kaip moku. Tik norėtųsi šiek tiek pagalbos ir palaikymo kai to tikrai reikia“.
G. Purvaneckienė: reikia veikti visais frontais
Kaip DELFI sakė Seimo narė Giedrė Purvaneckienė, mamos įvardyta problema jau kelta prieš priimant naują paramos įstatymo redakciją, kai ji dar buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė. „Paramos skyrimą perėmus savivaldybėms, situacija pagerėjo, nes anksčiau jos neturėjo teisės skirti vienkartinės pašalpos, o dabar gali tai daryti“, – pabrėžė parlamentarė.
G. Purvaneckienė supranta, kaip nelengva išgyventi tris mėnesius, kol bus skirta parama, kai pajamos staigiai sumažėja. „Be abejo, tada reikia imtis visko. Savivaldybės kai kuriais atvejais gali paskaičiuoti išmokas vadovaujantis paskutinio mėnesio pajamomis, tačiau dažniausiai neturi pinigų ir to nedaro“, – pripažino Seimo narė, pridurdama, kad įstatyme tokia galimybė neminima, tačiau yra fiksuota poįstatyminiuose aktuose.
„Ypatingais atvejais savivaldybės žmonėms gali skirti vienkartinę pašalpą net nereikalaujant informacijos apie trijų praėjusių mėnesių pajamas, tačiau ir tuomet parama bus išmokėta ne tą pačią dieną, nes prašymas turės būti apsvarstytas savivaldybėje. Reikia žinoti, kad savivaldybės tokias pašalpas gali skirti vieną kartą per metus“, – sakė parlamentarė.
Moteriai, kuri kreipėsi į DELFI G. Purvaneckienė patarė nenuleisti rankų ir visais frontais ieškoti pagalbos, nesijaudinant, kas ką pagalvos: „Reikia prašyti atleisti nuo mokesčio už darželį, mokyklinio amžiaus vaikams – nemokamų pietų, jei oficialiai nuomoja būstą – kompensacijų šildymui ir pan.“
Asmenims, kurie nuomojasi būstą neoficialiai, kompensacijos nepriklauso. „Valstybė juk negali remti neoficialių dalykų“, – paaiškino Seimo narė, pridurdama, jog tokiais atvejais, kaip aprašytasis, viskas priklauso nuo savivaldybių, vienos turi daugiau išteklių, kitos mažiau, vienos į situacijas įsigilina labiau, kitos mažiau.
„Moteris mini gerąsias socialines darbuotojas, taigi, jos turi išaiškinti visas įmanomas galimybes, kurios padėtų išgyventi sudėtingą periodą, patarti dėl paramos maisto produktais kreiptis į Maisto banką, pasinaudoti europinėmis programomis skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Žinoma, kai staiga krinta pajamos ir žmogus dar negauna socialinės pašalpos, yra ir psichologiškai sunkiausias metas, tačiau vien dėl vaikų reikia susiimti ir daryti, ką gali. Po tų trijų mėnesių bus galima kiek atsitiesti, o paskui, žinoma, reiki ieškoti kitų išeičių, geresnio darbo, o jo kuo toliau tuo daugiau atsiranda“, – patarė G. Purvaneckienė.
Kaip sutaupyti, kai gyveni nuo algos iki algos
Šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės klausėme, ar įmanoma susitaupyti juodai dienai, jei gyveni nuo algos iki algos, o kaip dažnai pasitaiko pažeidžiamiausiems mūsų visuomenėje vienišiems tėvams, nuo skolos iki skolos.
Kaip atkreipė dėmesį ekspertė, aprašytu atveju gera žinia ta, kad vieniša mama neturi skolų, tačiau neturi ir santaupų, kurios padėtų išgyventi sudėtingą periodą.
„Problema ta, kad kuo žmogaus pajamos mažesnės, kuo jis jautresnis finansiškai, tuo finansinis rezervas reikalingesnis. Kita vertus, tuo sunkiau žmogui tą rezervą sukaupti. Žiema – nepalankiausias metas, nes reikia mokėti už šildymą, prisideda gydymo išlaidos. Tačiau kai šaltasis sezonas baigiasi, už šilumą mokėti pinigai „atsilaisvina“. Taigi, jei žmogus be skolų gebėjo apmokėti šildymo sąskaitas, ir toliau jas tarsi reikia mokėti, tik ne už šildymą, o kaupti – tą sumą dėti į stalčių ar į banko sąskaitą, kaip kam patogiau“, – patarė J. Varanauskienė.
Gautas neplanuotas lėšas ekspertė taip pat siūlytų atidėti, kad ir kaip norėtųsi palepinti vaikus. „Kai pavyksta gauti šiek tiek daugiau pinigų nei įprastai, juo reikia dėti į rezervą. Kitas dalykas – auksinė dešimties procentų taisyklė. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo pajamų, turi tą 10 proc. atidėti. Gerai suprantu, jog gyvenant su vaikais kiekvienas jiems išleistas euras atrodo vertingesnis už padėtą laikyti užmarinavus, tačiau saugumo poreikis – taip pat yra poreikis“, – pabrėžė J. Varanauskienė.
Mama, kuri kreipėsi į DELFI redakciją – tvarkinga, pinigų neištaško, todėl, kaip mano finansininkė, ir artimųjų rate atsiras žmonių, kurie galėtų tam kartui paskolinti pinigų, tačiau tikrai nevertėtų skolintis su didelėms palūkanomis.