Tokia su vienuolikmečiu sūnumi po skyrybų likusios gyventi Rasos papasakotos šeimyninės dramos versija.
Kaip panašiais atvejais būna, jos sutuoktinio pasakojimas priešingas: buvusi žmona nuteikinėja prieš jį sūnų, visaip trukdo susitikti, nors jis savo pareigų nevengia, vaiko išlaikymui moka po 900 litų per mėnesį.
Vilniečio teigimu, jis nežada nuleisti rankų, ir toliau kovos dėl galimybės matytis su sūnumi. „Neleisiu luošinti vienintelio savo vaiko“, - ryžtingai nusiteikęs tėvas.
Išsiskyrė prieš 7 metus
„Baisiau negali būti: turiu kovoti ne tik su buvusiu sutuoktiniu, kuris per vienerius metus parašė į visas įmanomas institucijas 10 melagingų pareiškimų ir prašymų, neva aš neleidžiu bendrauti su sūnumi. Be to, dar turiu ieškoti teisybės teismuose dėl antstolio neteisėtų veiksmų“, - DELFI sakė vienuolikmečio mama, kurios tikrojo vardo ir pavardės nutarėme neminėti, saugodami vaiko privatumą.
Pasak Rasos, buvęs jos sutuoktinis beveik trejus metus savo noru nebendravo su sūnumi.
Anot jos, lapkritį antstolio padėjėja gavo dar vieną neva melagingą buvusio vyro pranešimą, kad Rasa nesuteikia jam galimybės bendrauti su sūnumi ir „net nepatikrinusi informacijos ar skundas atitinka tikrovę, surašė aktą“.
Teismui buvo perduotas pareiškimas su prašymu už tai Rasai skirti baudą.
„Juokingiausia, kad tiek akte, tiek pareiškime dėl baudos skyrimo buvo nurodyta data, kuri net nebuvo tėvo bendravimui su sūnumi priskirtas savaitgalis“, - pabrėžė moteris.
Antstolis persigalvojo
Pasak Rasos, metų pradžioje buvęs jos sutuoktinis vėl kreipėsi į antstolius, kad ji ir toliau nevykdo teismo sprendimo, nesudaro jam galimybės bendrauti su sūnumi.
„Antstolio padėjėja nefiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktų, net nepatikrino ar pareiškime nurodytos datos buvo tėvo bendravimui su sūnumi priskirti savaitgaliai - vadovavosi vien melagingu vaiko tėvo pranešimu, kuris buvo pateiktas be įrodymų. Vėl buvo surašytas aktas, kad aš nevykdžiau teismo sprendimo. Antstolis pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas man skirti baudą“, - pasakojo vilnietė.
Po dviejų teismo posėdžių, kuriuose ji buvo priversta dalyvauti, trečiasis neįvyko, nes „antstolis pats atsiėmė pareiškimus iš teismo dėl baudos skyrimo“. Civilinė byla buvo nutraukta.
„Per antstolį D. Blizniką buvau tąsoma po teismus pati net nežinau dėl ko. Patyriau finansinių nuostolių, kadangi reikėjo advokato pagalbos, apskritai buvo trukdomas mano laikas, dėl to patyriau didžiulių nepatogumų“, - piktinosi vilnietė.
Kovo mėnesį į jos namus atvykusi antstolio padėjėja užfiksavo, kad teismo sprendimas vykdomas, tėvui suteikiama galimybė bendrauti su sūnumi, tačiau pats sūnus nenori eiti su tėvu.
„Surašė aktą. Tačiau buvęs mano sutuoktinis vėl kreipėsi į antstolį su eiliniu, melaginu pareiškimu, kad aš tą dieną neleidau bendrauti su sūnumi bei paprašė, kad antstolis dar kartą kreiptųsi į teismą dėl baudos man skyrimo“, - pasakojo Rasa, pridurdama, jog tuomet jau ji apskundė antstolio veiksmus teismui.
Pažeidimų neįžvelgė
„Pagal teisėją, viskas pagal įstatymus“, - piktinosi Rasa, pabrėždama, jog teisėja net nesiteikė patikrinti, ar antstolio nurodytos datos sutampa su vykdomajame dokumente nurodytu laikotarpiu, kada turėjo būti suteikta galimybė tėvui bendrauti su sūnumi.
Rasai kyla klausimas, ko vertas toks skundo nagrinėjimas: „Vien faktas, kad antstolis pats atsiėmė iš teismo pareiškimą dėl baudos skyrimo ir tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė man iškeltą civilinę bylą, rodo, kad antstolio veiksmai nebuvo teisėti“.
Pasak moters, teisme, antstolis D. Bliznikas pats pripažino, kad tarp antstolių veiklą reglamentuojančių dokumentų nėra leidžiančio nefiksavus teismo sprendimo nevykdymo faktų surašinėti aktus, jų pagrindu - pareiškimus ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.
Varnas varnui akies nekerta
Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį moteris apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau nesitiki, kad antstolio veiksmai bus pripažinti neteisėtais: „Varnas varnui akies nekerta“.
„Baisiau negali būti, kai turiu kovoti ne tik su buvusiu sutuoktiniu, kuris per vienerius metus parašė į visas įmanomas institucijas 10 melagingų pareiškimų ir prašymų, neva aš neleidžiu bendrauti su sūnumi, bet dar turiu ieškoti teisybės teismuose dėl antstolio neteisėtų veiksmų“, - piktinosi DELFI pašnekovė.
Tėvas: yra priešingai
„Realiai po teismus mano buvusios sutuoktinės niekas netampo. Ji pati teismui pateikė, mano manymu, nepagrįstą ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo man“, - sakė vyras.
Pasak vilniečio, jis pora metų teismo nustatytu grafiku bandė bendrauti su sūnumi, bet buvusi žmona tam trukdė: „Dėl to per pastaruosius tejus metus ne kartą kreipiausi į vaiko teisių specialistus, policiją. Kadangi teismo sprendimas buvo nevykdomas, kreipiausi ir į antstolį“.
Vilnietis nesupranta, kodėl buvusi žmona skundžiasi D. Blizniku. „Pas ją nuvykusi antstolio padėjėja nieko nesakė, tik užfiksavo, kad sūnus man pasakė „Durniau, eik iš čia“ - ir viskas. Bet dabar ji po visur laksto, rašinėja raštus, prirašo melagingų pareiškimų policijai. Nežinau, ko visur laksto ir skundžiasi – keistas žmogus“, - komentavo DELFI pašnekovas.
Noras bendrauti su savo sūnumi vyrui atrodo visiškai natūralus: „Nesu aš kažkoks nusikaltėlis ar bomžas, skiriu sūnui išlaikymą, kiekvieną mėnesį po 918 litų, mano abu tėvai ilgamečiai pedagogai, bet ir jie negali anūkui prisiskambinti – arba nekelia ragelio, arba sako „atsiknisk“. Motina veikia tą vaiką, prikalba apie mane ir mano giminę nebūtų dalykų, todėl ir nenori bendrauti, o ji laksto visur kariaudama pačios sukeltą karą ir rašydama nepagrįstus skundus, dabar dar ir pas jus atlėkė“.
Paklaustas, ar tikrai po skyrybų trejus metus nesirodė ir tik paskui prisiminė sūnų, vilnietis sakė: „Tai – netiesa. Ji pati sūnaus neduoda“.
Vyras supranta, kad ši situacija sūnui nėra gera. „Įsivaizduokite, atvažiuoju jo pasiimti, o mama įsijungia filmavimo kamerą, atsistoja tarp durų ir viską filmuoja, pradeda ant manęs arba mano tėvų „varyti“. Tai – psichinis vaiko traumavimas“.
Paklaustas, ką darys, vyras minėjo visų pirma rašysiąs atsiliepimą į buvusios žmonos ieškinį ir prašys teismo skirti vaikui psichologinę ekspertizę.
„Aš turiu tik vieną sūnų ir tikrai neleisiu jo luošinti“, - sakė DELFI pašnekovas.
Antstolis: vaikas tik įrankis
Paklaustas, kodėl iš teismo atsiėmė pareiškimą, antstolis D. Bliznikas DELFI paaiškino: „Pamatėme, kad pats vaikas neina pas tėvą, tačiau, mano nuomone, šiek tiek gal mamos paveiktas“.
Antstolio nuomone, tokiose situacijose labiau tiktų dalyvauti vaiko teisių specialistams, nes „antstolis nėra nei psichologas, nei turi pedagoginių žinių, kad galėtų įkalbinėti vaiką eiti ar neiti pas tėtį ar mamą“.
Dėl šio atvejo D. Bliznikas minėjo kreipesis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pastarosios specialistai atsakė, kad gal ir dalyvautų (tėvui bandant pasiimti vaiką – DELFI), bet tik darbo dienomis ir darbo valandomis, nors dažniausiai vaikų bendravimui su tėvais teismai skiria savaitgalius.
„Teismo sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodoma, kad antstolis gali kreiptis ir į psichologą. Mes kreipiamės, bet psichologai taip pat atsisako savaitgaliais vykti į vaiko perdavimus tėvams“, - sakė D. Bliznikas.
Pasak antstolio, lankytis pas psichologus buvo rekomenduota ne tik vaikui, bet ir jo tėvams, tačiau, kaip rašoma išvadoje, „šeimos atsakas buvo ribotas“, nei viena iš šalių psichologo paslaugomis nesinaudojo.
Pats asmeniškai antstolis mano, jog šioje situacijoje „suaugusieji sprendžia savo nuoskaudas, o vaikas – tik įrankis“.