„Dėl savo šalies laisvės kovojantys ukrainiečiai iš tiesų pasirinko europietišką ir demokratinėmis vertybėmis pagrįstą kelią. Tai yra labai svarbus žingsnis atkuriant Ukrainoje stabilumą ir užtikrinant žmonių gerovę, kuriant vieningą valstybę. (...) Lietuva ir Prezidentė yra pasirengusios ir toliau remti Ukrainą šiame kelyje ir teikti jai visokeriopą paramą, dalintis savo patirtimi“, - teigė J. Neliupšienė antradienį interviu „Žinių radijui".
Šalies vadovės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad, nepaisant pavienių incidentų - rinkėjų papirkinėjimo ar pažeidimų balsų skaičiavimo metu, bendrai tarptautinė bendruomenė ir už rinkimų stebėjimą atsakinga Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija juos įvertino pozityviai.
„Akivaizdu, kad rinkimai Ukrainoje vyko ypač sudėtingomis sąlygomis: Krymas šiuo metu yra okupuotas, o dalyje Rytų Ukrainos svetimos valstybės separatistai realiai trukdė žmonėms pareikšti politinę valią. Tačiau reikia pastebėti, kad visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad rinkimai buvo surengti skaidriai ir sąžiningai, ir tai buvo demokratiniai rinkimai“, - pažymėjo J. Neliupšienė.
„Rinkimų aktyvumas pamažu mažėja visose Europos valstybėse ir iš tiesų Ukrainoje rinkimų aktyvumas būdavo apie 60 proc., o dabar - daugiau nei 52 proc. Europos valstybėse tai būtų normalus dalyvavimas, net ir Lietuvoje ne visada daugiau rinkėjų ateina į Seimo rinkimus“, - sakė J. Neliupšienė.
Prezidentūros atstovė mažesnį rinkėjų aktyvumą aiškino tuo, kad rinkimai buvo organizuoti sąžiningai, ir sudėtinga padėtimi Ukrainos rytuose.
„Viena vertus, rinkimai iš tiesų vyko sąžiningai, be prirašytų ar priskaičiuotų balsų, nenaudojant administracinių resursų, kaip kartais būna kai kuriose valstybėse, kuriose demokratijos yra šiek tiek mažiau, žmonės yra vežami iš įmonių autobusais ar kitokiais būdais, siekiant pakelti aktyvumą. Kita vertus, kalbame apie sudėtingą saugumo situaciją šalies viduje. Mažiausias rinkėjų aktyvumas, apie 32-33 proc., užfiksuotas būtent toje įšaldyti konflikto zonoje, tai yra Luhansko ir Donecko apskrityse, kuriose separatistai realiai trukdė žmonėms arba balsuoti, arba dalis gyventojų buvo nusprendę boikotuoti rinkimus", - kalbėjo J. Neliupšienė.
Kartu šalies vadovės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad įvykus rinkimams Ukrainos parlamento darbas nesibaigia.
„Naujai išrinktos Ukrainos Rados vis dar laukia nelengvas darbas, reikės imtis reformų ir jas įgyvendinti ypač svarbiuose sektoriuose kaip teisingumo, ekonominės reformos, bet jos yra būtinos, nors ir skausmingos“, - sakė J. Neliupšienė.
Lapkričio 2 dieną Luhansko ir Donecko srityse rengiamų rinkimų Europos Sąjungos šalys pripažinti neketina. Juos, pasak J. Neliupšienės, jau yra pasmerkusi ir Europos Vadovų Taryba.
„Tokių savivale, o ne teise pagrįstų rinkimų negalėsime pripažinti", - sakė J. Neliupšienė.
