Pasirodo, atostogas ir priedus darbuotojams skaičiuoti galima visai kitaip

 (169)
Darbuotojų, gyvenančių pagal Darbo kodeksą, sąlygos turėtų būti išspręstos iki liepos mėnesio, tuo metu diskusija dėl valdininkų darbo sąlygų tik įsibėgės.
© DELFI / Karolina Pansevič

Vidaus reikalų ministerija parengė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis padidinami galimi maksimalūs valstybės tarnautojų priedai ir priemokos, truputį sumažinamos išeitinės išmokos.

Naujosiomis pataisomis taip pat apkarpytos kasmetinės valdininkų atostogos, nors jos vis tiek ilgesnės nei dirbančiųjų pagal Darbo kodeksą. Be to, jau sukauptų atostogų perskaičiavimo tvarka kažkodėl palankesnė tarnautojams nei paprastiems darbuotojams.

Lietuvoje, remiantis Valstybės tarnybos departamento duomenimis, yra apie 27,6 tūkst. valstybės tarnautojų, kuriems taikomas ne Darbo kodeksas, bet Valstybės tarnybos įstatymas.

Bet į tai nepatenka mokytojai, bibliotekininkai, politinio pasitikėjimo tarnautojai, policininkai ar pasieniečiai. Išskirtinės valstybės tarnautojų privilegijos netaikomos ir vadinamiesiems „sutartininkams“, kurie dirba panašų darbą kaip valstybės tarnautojai, tik pagal darbo sutartis. Tokių darbuotojų yra apie 19,4 tūkst.

„Darome šiek tiek lankstesnį Valstybės tarnybos įstatymą ir artiname prie Darbo kodekso nuostatų", - sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Tiesa, jis taip pat teigia, kad rengiamas ir visiškai naujas Valstybės tarnybos įstatymas, bet jo parengimas užtruks, todėl kai kurias pataisas norima priimti greičiau.

PRIEMOKOS IR PRIEDAI

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymu, valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą per šventes arba už viršvalandžius.

Priedai mokami už tarnybos stažą, kvalifikacinę klasę ar kategoriją, už laipsnį ar tarnybinį rangą, už diplomatinį rangą. Taip pat gali būti mokamas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Priemokos mokamos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, taip pat statutiniams pareigūnams mokama priemoka jiems reikia prižiūrėti tarnybinį gyvūną ir parengti užduotims.

Pataisos taip pat siūlo pakeisti priemokas už kenksmingas darbo sąlygas priemokomis už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų.

Tarnautojai: kaip yra

1) iki šiol galiojo taisyklė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos, neskaitant apmokėjimo už viršvalandžius ar darbą per šventes.

2) taip pat iki šiol buvo, kad priemokų suma už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir už papildomų užduočių atlikimą negali viršyti 60 proc. pareiginės algos.

Tarnautojai: kaip siūloma

1) pataisomis norima įteisinti, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 100 proc. pareiginės algos. Kitaip tariant, valstybės tarnautojams bus galima mokėti didesnius priedus ir priemokas.

2) taip pat siūloma, kad priemokų suma, kai norima tarnautojui apmokėti už baisų krūvį arba papildomas užduotis negali viršyti 100 proc. pareiginės algos.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis dar sausio mėnesį yra deklaravęs, kad Valstybės tarnybos įstatymas bus keičiamas taip, jog valstybės tarnautojų darbo užmokestis būtų didesnis. Tai jis pareiškė žiniasklaidai paskelbus, kad Vyriausybės kanclerei Mildai Dargužaitei premjeras Saulius Skvernelis skyrė maksimalią 60 proc. priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tuo metu skelbta, kad su priemoka M. Dargužaitės darbo užmokestis jau atskaičius mokesčius siekia 2062 eurus.

Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas teigia, kad didinti priemokas ir priedus prireikė dėl kompetentingų darbuotojų trūkumo.

„Norima, kad valstybės tarnyba būtų patraukli kompetentingiems, motyvuotiems žmonėms. Kai įstatyme nustatyta tik 70 proc. ar 60 proc. priedai ir priemokos, tai gal ne visada teisinga. Tai riboja galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, ypač jei tarnautojas dirba kažkokį labai kūrybingą ir atsakingą darbą, matyti jo veiklos rezultatai ir vadovas norėtų jį įvertinti", - sako E. Misiūnas.

Kaip yra pagal Darbo kodeksą

Pagal Darbo kodeksą dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimas remiasi darbo sutartimis, tačiau atlyginimas už visą etatą negali būti mažesnis nei šalyje nustatyta minimali alga. Šiuo metu ji siekia 380 eurų neatskaičius mokesčių.

Darbuotojams, kurių darbo užmokestis mokamas pagal valandinius įkainius, minimalus valandinis atlygis – 2,32 eurai neatskaičius mokesčių.

Pagal Darbo kodeksą darbdaviams galioja įpareigojimas už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėti dvigubu tarifu, tačiau privačiame sektoriuje tai gana retas reiškinys, o viešajame – šio principo paprastai laikomasi.

ATOSTOGOS

Valstybės tarnybos įstatymas taip pat numato ir atostogų trukmę, kuri buvo suderinta su naujuoju Darbo kodeksu, bet kažkodėl pasirinktas visiškai skirtingas iki šiol sukauptų atostogų perskaičiavimo metodas.

Tarnautojai: kaip yra

1) Šiuo metu minimali valstybės tarnautojo atostogų trukmė siekia 28 kalendorines dienas, o maksimali trukmė gali siekti 42 kalendorines dienas.

2) Valstybės tarnautojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems tarnautojams, minimali atostogų trukmė siekia 35 kalendorines dienas.

3) Valstybės tarnautojai taip pat gauna atostogų už stažą ir tai nustatoma įstatymu. Iki šiol buvo, kad 5 metų stažą turintis valdininkas už kiekvienus paskesnius trejus metus gauna po 3 kalendorines dienas atostogų.

Tarnautojai: kaip siūloma

1) Pagal naujas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, minimali kasmetinių atostogų trukmė siektų 20 darbo dienų, o maksimali – 30 darbo dienų.

2) 25-ių darbo dienų atostogos būtų suteikiamos valstybės tarnautojams, kurie vieni augina vaiką ar įvaikį iki 14 metų, neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų ar patys yra neįgalūs. Pažymėtina, kad atsiranda parama, auginantiems įvaikius.

3) Turintiems 5 metų stažą už kiekvienus paskesnius trejus metus pridedama po 2 darbo dienas kasmetinių atostogų.

Kaip yra pagal Darbo kodeksą

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad minimali kasmetinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, ir 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

Trišalė taryba sutarė, kad papildomos ar pailgintos atostogos (pavyzdžiui, už stažą) numatomos Vyriausybės nutarimu.

Darbuotojams, kurie vieni augina vaiką ar įvaikį iki 14 metų, neįgalų vaiką, patys yra neįgalūs, irgi suteikiamos ne mažiau 25 darbo dienų atostogos, jei dirbama penkias dienas per savaitę, ir 30 darbo dienų, jei per savaitę dirbama diena ilgiau.

Taigi atostogų trukmė tarnautojams ir dirbantiems pagal Darbo kodeksą nelabai skiriasi, išskyrus atostogas už stažą.

ATOSTOGŲ PERSKAIČIAVIMAS: IŠLOŠIA VALDININKAI

Tačiau pagrindinis skirtumas tarp valstybės tarnautojų ir paprastų darbuotojų tas, kad valstybės tarnautojai iki įstatymo įsigaliojimo sukauptas atostogas gali panaudoti pagal seną tvarką, kai dirbančiųjų pagal Darbo kodeksą sukauptos atostogos turi būti perskaičiuojamos 7 kalendorines dienas paverčiant į 5 darbo dienas arba į 6 darbo dienas, jei dirbama 6 dienas per savaitę.

Tarkime, jeigu sukaupta 30 kalendorinių dienų atostogų pagal seną tvarką, tai atostogos perskaičiuojamos taip: 30 x 5 : 7 = 21,42. Planuojama apvalinti iki sveikųjų skaičių į didesnę pusę, taigi 30 kalendorinių dienų įprastiems dirbantiesiems virstų 22 darbo dienomis.

Iš esmės šis skirtumas tarp valstybės tarnautojų ir įprastų dirbančiųjų lems, kad valstybės tarnautojai atostogas išnaudoti galės geresnėmis sąlygomis, mat sukauptas kalendorines dienas galima išnaudoti kad ir po vieną atostogų dieną.

Kodėl tarnautojams numatoma palankesnė jau sukauptų atostogų išnaudojimo tvarka nei eiliniams darbuotojams?

„Matote, tas teisės aktas dar tik derinimo stadijoje", - sako ministras, pridurdamas, kad visiškai neaišku, ar tokia nuostata liks ir po pritarimo Vyriausybėje, o juo labiau Seime.

Pasiteiravus, kokia jo asmeninė nuomonė šiuo klausimu, E. Misiūnas svarstė taip: „Čia reikia žiūrėti įstatymo (ne)galiojimo atgal principus. Na, čia galbūt galime ir taip, ir taip pasižiūrėti. Jeigu jau taip klausiat, aš būčiau už tą liberalesnį variantą, kad leisti pabaigti išnaudoti sukauptas pagal seną tvarką. Čia mano asmeninė nuomonė".

Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbėdamas apie principus ministras mintyse galėjo turėti bendrąjį teisės principą, kad įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Jis reiškia, kad teisės normos negali būti taikomos pasekmėms, įvykusioms iki įstatymo įsigaliojimo. Tačiau subjektų padėtį pagerinantis įstatymas atgal galioja (lex benignior retro agit).

Paklaustas, ar jo užuomina apie įstatymo galiojimo principus reiškia, kad jau sukauptų atostogų perskaičiavimui nebūtų galima taikyti naujo teisės akto reikalavimų, E. Misiūnas tiesiai neatsakė: „Na, matote, šitas principas taikomas griežtinant tam tikras atsakomybes, tada labai akivaizdu, kada negali galioti norma atgal, o jei švelninama, tada galioja. Čia vėlgi, ne atsakomybės klausimas... Sakydamas pagalvojau, kad čia nei griežtinama, nei švelninama".

IŠEITINĖS IŠMOKOS

Valstybės tarnautojams numatomos labai įvairios išeitinės išmokos, jos panašios kaip ir dirbantiems pagal Darbo kodeksą. Skirtumas tik tas, kad dirbantiems pagal Darbo kodeksą pusės ar 2 mėnesių išeitinę kompensaciją, kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl jo kaltės, mokės darbdavys, o už ilgalaikį darbą išmoka priklausys iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleidžiamiems tarnautojams ir darbuotojams visas išmokas moka darbdavys.

Kaip bus tarnautojams

Pagal naujas pataisas tarnautojams, atleidžiamiems dėl neįgalumo arba netekto darbingumo, norima mokėti nebe 2 mėnesių išeitinę kompensaciją, o 1 mėnesio. Iki 1 mėnesio išeitinės pereinama ir tada, kai asmuo atleidžiamas, nes į darbo vietą grąžinamas anksčiau pareigas ėjęs asmuo arba paaiškėja, kad priimant į darbą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai.

Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurių vadovų kadencija baigiasi, mokama 1 mėnesio išeitinė kompensacija, bet ji mokama tik tokiu atveju, jei tarnautojas per mėnesį neįsidarbino valstybės sektoriuje.

Nauja būtų tai, kad išmokos mokėjimas dar apsunkinamas ir ji būtų mokama tik tada, jei tarnautojas dirbo bent pusę politiko ar institucijos kadencijos.

Kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, jam priklauso 1-5 mėnesių išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo:

- iki vienerių metų - 1 mėnesio;
- nuo 1 iki 5 metų - 2 mėnesių;
- nuo 5 iki 10 metų - 3 mėnesių;
- nuo 10 iki 20 metų - 4 mėnesių;
- daugiau kaip 20 metų - 5 mėnesių.

Šiuo metu valstybės tarnautojų išeitinės kompensacijos svyruoja nuo 1 iki 6 mėnesių.

Kaip yra atidėtame Darbo kodekse

Naujas Darbo kodeksas numato, kad ilgiau nei metus dirbantis darbuotojas, jei nėra jo kaltės, iš darbo gali būti atleidžiamas skyrus 2 jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jei dirbta mažiau nei metus – išeitinė išmoka siekia 0,5 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Išmokas už ilgalaikį darbą vienoje vietoje darbuotojai taip pat turėtų gauti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, tačiau tik atidirbus bent 5 metus ir jeigu su tuo pačiu darbdaviu per 3 mėnesius nesudaroma nauja sutartis.

Iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo darbuotojams priklausytų tokios išmokos:

- jei vienoje vietoje dirbo 5-10 metų – 1 vidutinis atlyginimas,
- jei vienoje vietoje dirbo 10-20 metų – 2 vidutiniai atlyginimai,
- jei vienoje vietoje dirbo daugiau nei 20 metų – 3 vidutiniai atlyginimai.

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽALĄ

Naujosiomis pataisomis norima sugriežtinti tarnautojų atsakomybę už padarytą žalą. Pavyzdžiui, nauja yra tai, kad už tyčia padarytą žalą galima reikalauti net daugiau nei 6 mėnesių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Kai tarnautojas nesutinka atlyginti žalos gera valia ir šalių susitarimu, tuomet Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba gali nuspręsti išskaityti žalą iš darbo užmokesčio. Šitaip, ne teismine tvarka, galima išskaityti tik vieno mėnesio darbo užmokestį, nors žala būtų ir didesnė. Be to, išskaitymas per vieną mėnesį negali būti didesnis nei 20 proc. algos.

Sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo.

Kita žalos dalis gali būti išieškoma tik teisme. Beje, tarnautojo atleidimas iš pareigų ar perkėlimas negali tapti dingstimi išvengti žalos atlyginimo.

ĮSPĖJIMO TERMINAI

Tarnautojams, be kita ko, trumpinami įsėjimo terminai. Bus nustatyta, kad apie pareigybės naikinimą tarnautojas turi būti įspėtas nebe prieš 2, o prieš 1 mėnesį.

Žmogui, kuriam iki senatvės pensijos liko mažiau nei penkeri metai, įspėjimo terminas bus 2 mėnesiai.

O neįgaliam tarnautojui, taip pat valdininkui, auginančiam vaiką ar įvaikį iki 14 metų, neįgalų vaiką ar įvaikį iki 18 metų, bei žmogui, kuriam iki pensijos liko mažiau nei dveji metai, terminas būtų 3 mėnesiai.

Nėščiai moteriai, kai institucija likviduojama, apie pareigybės naikinimą turi būti pranešama ne mažiau nei prieš 4 mėnesius.

Šie terminai suderinti su nauju Darbo kodeksu, išskyrus nėščias darbuotojas.

Atidėtame Darbo kodekse nėščių darbuotojų atžvilgiu įtvirtinta griežtesnė nuostata, kad sutartis su nėščia darbuotoja iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos pačios iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: po gaivesnio savaitgalio – vasaros dovanėlė (7)

Visiems mėgstantiems gaivesnį orą savaitgalį turi puikią progą juo pasimėgauti, nes jau kitą savaitę, tikėtina, sulauksime įspūdingo karščio. Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį per šalį keliaus lietaus debesys, tad daug kur tai gausiau, tai kukliau palis, bus vidutiniškai šilta ir vėjuota. Ateinančią savaitę, panašu, kad vasara ruošia mums itin karštą dovanėlę.

Pratybų „Geležinis vilkas 2017” gynybos operacijos akimirkos (4)

Penktadienį oficialiai baigėsi didžiausios šių metų tarptautinės pratybos Lietuvoje „Geležinis vilkas 2017“. Uždarymo ceremonijos vyko Gaižiūnų ir generolo Silvestro Žukausko poligonuose.

Atvirai išsakė viską apie Palangos poilsiautojus: išgeria bokalą alaus ir tuoj plešia marškinius (146)

Palangos verslininkai trina rankomis – atostogų sostine vadinamas miestas penktadienio popietę pildosi žmonėmis, pasirengusiais čia švęsti Jonines.

R. Šimašius sako sulaukęs S. Skvernelio prašymo paremti reformas (15)

Liberalų sąjūdžio (LLS) vadovas Remigijus Šimašius sako, kad premjeras Saulius Skvernelis siekia užsitikrinti liberalų palaikymą dėl urėdijų, aukštojo mokslo reformų.

Nuomonė. V. Rutkūnas. Mes pagonys, mes baltai, lietuviai ką Lietuvai reiškia Rasos šventė ir Jonas Trinkūnas? (153)

Šiemet sukanka 50 metų, kai Jono Trinkūno ir jo bendražygių pastangomis Lietuvoje buvo atkurta Rasos šventė ir pirmą kartą ji surengta senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje.