Neramios žinios premjerui ir aplinkos ministrui

 (178)
Premjero valdančiųjų socialdemokratų partijos vadovo Algirdo Butkevičiaus populiarumas sumažėjo beveik 4 proc. punktais, dar labiau sumenko gyventojų pasitikėjimas aplinkos ministru „tvarkiečiu“ Kęstučiu Trečioku.
Kęstutis Trečiokas ir Algirdas Butkevičius
Kęstutis Trečiokas ir Algirdas Butkevičius
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Pirmojoje reitingų vietoje lieka įsitvirtinęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, o prezidentė Dalia Grybauskaitė, kritus premjero populiarumui, pakilo į antrąją reitingų lentetės vietą.

Kaip rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu kovo mėnesį atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko bendrovė „Vilmorus“, premjerą A.Butkevičių palankiai vertino 50,7 proc. apklaustųjų, vasario mėnesį tokių buvo 55,1 proc. Atitinkamai padidėjo ir neigiamai vertinančiųjų A.Butkevičių skaičius - nuo 21,9 proc. vasarį iki 25,5 proc. kovą.

Pastarųjų savaičių įvykiai susiję su vadinamojo Vijūnėlės „dvaro“ Druskininkuose peripetijomis, pasak „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, padarė neigiamą įtaką ir Vyriausybės, ir socialdemokratų partijos, ir premjero populiarumui.

„Vyriausybės populiarumas sumažėjo. Ir mažėja jau kelintą mėnesį iš eilės - neigiamų daugėja jos vertinimų“, - BNS teigė V.Gaidys.

Vyriausybės veiklą dabar teigiamai vertina 22,4 proc. gyventojų (vasarį - 24 proc.), o neigiamai 36,6 proc. (34,4 proc.).

„Jie (skandalai - red.) daro įtaką - ir pirmiausia aplinkos ministro K.Trečioko reitingams, paskui ir premjerui, todėl D.Grybauskaitė vėl aukščiau negu premjeras yra pagal palankumą“, - teigė V.Gaidys.

Ministrą K.Trečioką palankiai vertinantys kovą nurodė 9,5 proc. respondentų, vasarį šis skaičius siekė 15,3 proc. Dar daugiau padaugėjo neigiamai vertinančių ministrą apklaustųjų - iki 36,3 proc., vasarį jų buvo 19,8 proc..

„Ministras K.Trečiokas tapo žinomas neigiama prasme - nuo 20 proc. neigiamų vertinimų padaugėjo iki 36 proc.“, - sakė V.Gaidys.

Vidaus reikalų ministro S.Skvernelį kovo mėnesį palankiai vertino 60,9 proc. (prieš mėnesį - 59,7 proc.), D.Grybauskaitės populiarumas kovą siekė 52,8 proc. (51,7 proc. vasarį.).

Ketvirtoje vietoje – liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulį teigiamai vertina 44,5 proc. respondentų (vasarį - 41,4 proc.). Po jo - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, kurį palankiai vertina 42,7 proc. (vasarį - 43,5 proc.) apklaustųjų.

Pastarąjį mėnesį 6,5 proc. punktais smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingas - kovą palankiai vertinantys Kauno vadovą nurodė 36,5 proc., vasarį tokių buvo 43 proc.

Reitingų lentelėje Kauno merą aplenkė Vilniaus meras Remigijus Šimačius, kurį teigiamai vertina 38 proc. (vasarį - 37,9 proc.).

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius - aštuntas – jį palankiai vertina 36,1 proc. (39,5 proc.), Darbo partijos lyderį Valentiną Mazuronį palankiai vertina 34,8 proc. apklausos dalyvių (vasarį - 33,9). Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Rolandas Paksas šįkart sulaukė daugiau teigiamų vertinimų – iki 29,4 proc. (vasarį - 28,8 proc.). Tačiau nepalankių R.Pakso vertinimų gerokai daugiau - 44,6 proc. (45,2 proc.).

Seimo pirmininkę „darbietę“ Loretą Graužinienę teigiamai vertina 19,3 proc. (prieš mėnesį - 18,3 proc.), o nepalankiai - 53,4 proc. (56,5 proc.).

Populiariausi – socialdemokratai ir liberalai

Valdančioji socialdemokratų partija toliau pirmauja reitingų lentelėje, opozicinės partijos - Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai įsitvirtino atitinkamai antroje ir trečioje vietose, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama visuomenės apklausa.

Už socialdemokratus per rinkimus, jeigu jie vyktų kitą sekmadienį, teigė balsuotų 21,2 proc. (vasarį - 23 proc.) bendrovės „Vilmorus“ apklaustų šalies gyventojų.

Liberalsąjūdiečius rinktusi 10,4 proc. (vasarį - 8,7 proc.) rinkėjų, o konservatorius - 10,2 proc. (9,9 proc.) respondentų.
Ketvirtoje vietoje - valdančioji Darbo partija, už kurią balsuotų 7,9 proc. (6,8 proc.) rinkėjų, už partiją „Tvarka ir teisingumas“ - 7,7 proc. (7,4 proc.), o už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 7,1 proc. (7,1 proc.). Lietuvos lenkų rinkimų akciją rinktusi 3,2 proc. (3,6 proc. ) respondentų.

Rinkimuose nebalsuotų 11,3 proc. gyventojų, o 16,1 proc. apklausos dalyvių teigė nežinantys, ką rinktis.

V. Gaidys, be kita ko, atkreipė dėmesį į „didžiulius skirtumus tarp partijų elektorato“.

„Neseniai klausėme, ar tikrai dalyvausite rinkimuose. Tai skirtumas yra toks, kad jeigu konservatorių šalininkai - 71 proc. jų pasako, kad tikrai ateisi į rinkimus, tai Darbo partijos - tik 35 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ irgi labai mažai. O lenkų rinkimų akcijos šis skaičius irgi didelis“, - sakė V.Gaidys.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija 5 proc. rinkimų į Seimą barjerą gali įveikti, nes per rinkimus jie kooperuojasi su Lietuvos rusų partijomis.

Sociologas mano, kad „dar augs“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią, nusivylę kitomis partijomis, gali balsuoti daugiau rinkėjų.

„Tas elektoratas kitų partijų tikrai mielai renkasi valstiečius. Tai - nėra konfliktiška partija. Jeigu nėra už ką, galima už valstiečius balsuoti. Jie turi atsarginių balsų. Tame tarpe ir tų pačių socdemų, kurių elektoratas šį kartą, skirtingai negu kitais kartais, paklausus, už ką balsuotų, jeigu ne už socialdemokratus, jie renkasi valstiečius, o anksčiau sakydavo, kad balsuotų už „darbiečius“ ar „tvarkiečius“. Taip pat minimas ir Liberalų sąjūdis“, - BNS sakė V.Gaidys.

Reprezentatyvią apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ vykdė kovo 8-13 dienomis.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ekspertai: iniciatyva mažinti parlamentarų – noras įsiteikti rinkėjams

Nuo 2000-ųjų mažinti Seimo narių skaičių buvo siūloma 6 kartus. Skyrėsi tik iki kiek jų turi sumažėti – 101, 111 ar gal iki 121. Šį kartą idėjos autorystė priklauso Darbo partijai. Nors po pateikimo pritarta nuostatai sumažinti Seimo narių iki 111, tačiau tikimybė, kad tai taps tikrove, beveik lygi 0.

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (4)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (40)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (38)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (40)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.