Naujas signalas: Vilniaus mero rinkimuose gali būti staigmenų

 (304)
Vilniaus mero rinkimai gali būti įdomesni nei įdomūs, ypač jeigu antrajame ture susikaus du panašūs kandidatai. Remiantis apklausomis, reitinguose šiuo metu karaliauja dabartinis miesto vadovas Artūras Zuokas, tačiau jam ant kulnų lipa liberalas Remigijus Šimašius.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tokius duomenis rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ sausio mėnesio pabaigoje atlikta apklausa, kai respondentų nuomonės buvo teiraujamasi telefonu, internetu ir tiesioginiuose interviu.

Kas pirmauja pagal apklausas?

Artūras Zuokas
Artūras Zuokas
© DELFI / Tomas Vinickas

Klausiami, už kurį kandidatą būtų linkę balsuoti 2015 m. kovo 1 d. vyksiančiuose rinkimuose į Vilniaus miesto merus, 25 proc. respondentų teigė balsuosią už dabartinį merą A. Zuoką, 21 proc. gyventojų mieliau rinkosi balsą atiduoti už Liberalų sąjūdžio kandidatą R. Šimašių.

Trečioje vietoje pagal populiarumą yra „Lietuvos sąrašo“ partijos keliamas Seimo narys Naglis Puteikis, už kurį balsuotų 10 proc. vilniečių.

Ketvirtoji vieta tenka nedaug atsliekančiam Darbo partijos atstovui Jonui Pinskui. Už šį politiką balsuoti linkę 9 proc. Vilniaus gyventojų.

Penktas pagal reitingus būtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mykolas Majauskas. Jis surinktų 8 proc. balsų.

Remiantis apklausos duomenimis, už „tvarkietį“ Petrą Gražulį balsuotų 5 proc. rinkėjų, už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį – 4 proc. vilniečių.

Toliau rikiuojasi socialdemokratas Gintautas Paluckas, kuris galėtų surinkti 3 proc. balsų.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Indrė Kleinaitė surinktų 1 proc. balsų, tiek pat ir Tautininkų sąjungos kandidatas Julius Panka. Lietuvos liaudies partijos atstovo Vitalijaus Balkaus galimybės beveik lygios nuliui.

Tačiau svarbu tai, kad dar 21 proc. rinkėjų nežinojo, kaip atsakyti į klausimą. Jie sudaro didelę neapsisprendusiųjų dalį.

Lemiamas klausimas dėl antrojo turo

Vytautas Dumbliauskas
Vytautas Dumbliauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad jeigu apklausos rezultatai teisingi, tai A. Zuoko dėlionė, kad antrajame ture atsidurs V. Tomaševskis ir atvers jam duris į pergalę, nepasitvirtins.

V. Dumbliausko manymu, jeigu į antrą turą pateks A. Zuokas ir R. Šimašius, didesnę galimybę nugalėti turi Liberalų sąjūdžio kandidatas.

„Su A. Zuoku yra tam tikras nuovargio sindromas, mano galva. Jis seniai jau yra meras, todėl atsibodo. Naujumo veiksnys, mano požiūriu, turėtų veikti“, - svarstė politologas.

Pašnekovo manymu, A. Zuokui geriausia, jeigu antrajame ture atsidurtų visiškai į jį nepanašus kandidatas. V. Tomaševskis būtų idealus variantas, nes antrajame ture už jį tikrai nebalsuotų lietuvių kilmės vilniečiai.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tuo tarpu R. Šimašius kas kita, jis A. Zuokui labai nepalankus, net jeigu pirmajame ture ir atsiliktų nuo jo.

„Pirmame ture pirmavęs, antrajame nebūtinai turi nugalėti“, - teigia V. Dumbliauskas, pateikdamas pavyzdžių iš prezidento rinkimų.

Pavyzdžiui, 1997 m. prezidento rinkimų pirmajame ture su 44,73 proc. balsų pirmavo Artūras Paulauskas prieš Valdą Adamkų, kuris surinko 27,56 proc. Tačiau antrajame ture nugalėjo V. Adamkus, surinkęs 49,96 proc.balsų prieš 49,22 proc.

Panaši situacija susiklostė ir 2002 m., kai pirmame ture pirmas buvo V. Adamkus su 35,06 proc. balsų prieš Rolandą Paksą, kuris surinko 19,4 proc. Tačiau antrame ture į priekį išsiveržė R. Paksas, surinkęs 54,15 proc. balsų, kai V. Adamkus tenkinosi 44,83 proc.

A. Zuokas, N. Puteikis ir V. Tomaševskis dalyvavo 2014 metų gegužę vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Tuomet sostinėje daugiausia rinkėjų balsų gavo V. Tomaševskis – 17,2 proc., A. Zuokas – 9,9 proc., N. Puteikis – 6,3 proc.

Šįkart V. Tomaševskis rinkėjams gali pasirodyti ne toks priimtinas, nes nėra visiškai aišku, ar dėl Vilniaus mero posto jis atsisakytų Europos Parlamento nario mandato. Antra vertus, tautinių mažumų, ypač lenkų, partijos ir kandidatų rodikliai apklausose paprastai kiek iškreipiami, nes Lietuvos lenkų atstovai gyvena kompaktiškai, tačiau apklausoms gyventojai atrenkami proporciškai iš visų gyvenamų vietovių.

Klausiamas apie N. Puteikio reitingus, V. Dumbliauskas teigė, kad šis politikas gali rinkti protesto balsus, todėl apklausos rezultatai tikėtini. „Aš galvojau, kad jis neturėtų būti paskutinis, bet į antrą turą neišeis. Jis vis tiek šiek tiek marginalus, nesisteminis politikas“, - teigė politologas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

G. Kėvišas kreipėsi į Seimą su kaltinimais: tai „nusikalstama veika“

Valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas kreipėsi į Seimą dėl sustabdytų investicijų į teatrą ir vadina tai „nusikalstama veika“.

V. Adamkus apie Nepriklausomybės Aktą: tai palaima, padėka ir dovana Lietuvai (2)

Nepriklausomybės Akto originalo atradimas yra reikšmingas ir brangus kiekvienam lietuviui, LRT RADIJUI sako prezidentas Valdas Adamkus. Anot jo, dokumentas dar kartą patvirtina ir primena, kad Lietuva laisva ir nepriklausoma: „Tokia ji bus ir pasiliks – mums ir visoms ateities kartoms.“

Vokietija patvirtina, kad rastas Vasario 16-osios aktas, sveikina Lietuvą (152)

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu.

Kiek iš viso buvo Vasario 16-osios nutarimo originalų? (17)

Kiek, be tų dviejų Vasario 16-osios akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis, kuriuos Berlyne surado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, dar buvo pasirašyta originalų 1918 m. vasario 16-ąją Vilniuje?

Naujos Z. Balčyčio pareigos sukėlė abejonių: europarlamentaro mandato atsisakyti jis nebeskuba (65)

Socialdemokratų europarlamentras Zigmantas Balčytis neseniai paskelbė nebedalyvausiantis partijos pirmininko rinkimuose ir ketinantis atsisakyti mandato Europos Parlamente, nes sulaukė pasiūlymo dalyvauti „tarptautinės organizacijos veikloje“.