Mato Kremliaus ranką: kodėl kai kuriais požiūriais esame su Rusija, o ne su Vakarais

 (259)
Dešimtmetį esame Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal kai kurias vertybes esame arčiau Rusijos, o ne Vakarų Europos. Pavyzdžiui, nesiryžtame priimti smurtą prieš vaikus draudžiančio įstatymo, o seksualinių mažumų bijome kaip ufonautų.
© Reuters/Scanpix

Tokios pozicijos laikosi viešosios įstaigos „Mūsų Europa“ direktorius liberalas Tomas Baranovas. Apie europietiškų ir lietuviškų vertybių sankirtas kalbėta trečiadienį Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje.

Kalbėdamas su DELFI, T. Baranovas išskyrė du ryškiausius pavyzdžius, kada lietuvių ir Vakarų Europos gyventojų vertybės išsiskiria itin ryškiai.

Pirmasis – Seime vis neprasimuša vadinamas vaikų nemušimo įstatymas. Jis vis blokuojamas ir neturi galimybių praeiti, nes dauguma parlamentarų sako „mane mušė, aš mušiu, išaugau geras ir vaikai išaugs geri“. „Vadinasi, yra problemų su pagarbos asmenybei vertybe. Juk asmenybė turi būti ugdoma ne baimės ir nuobaudų, ypač fizinių, būdu, bet dialogo, pagarbos, atsakomybės ugdymo keliu. Čia matau didžiulę spragą. Juk tai susiję su tuo, kad mūsų vaikai pagal kai kuriuos tyrimus nelaimingiausi Europoje“, – aiškina T. Baranovas.

Tomas Baranovas
Tomas Baranovas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Antras ryškus pavyzdys T. Baranovui – LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai) klausimai. Pagal šį aspektą Lietuva itin išskiria sociologiniuose duomenyse. „Šioje vietoje irgi panašios vertybės – trūkumas pagarbos įvairovei. Konferencijoje bandėme nagrinėti, iš kur tai – matyt, tai dėl totalitarinių traumų įtakų, yra politikų manipuliavimo, pavyzdžiui, Petro Gražulio atvejis, arba Kremlius bando kažką daryti“, – dėstė konferencijos organizatorius.

T. Baranovo nuomone, yra grupė politikų, kurie nuolat „lietuviškas vertybes“ priešina su europietiškomis. Tai susiję su žmonių baimėmis ir nežinojimu. „Kodėl LGBT žmonių didelė dalis bijo? Nes mažai prisipažįstančių LGBT asmenų, žmonės artimiausioje savo aplinkoje nepažįsta ir kaip ufonautų bijo – ufonautų nematė ir gėjų nematė. Kažkas sako, kad abu baisūs, tai abiejų ir bijo“, – sakė T. Baranovas.

Šalia politikų manipuliacijos jis neatmeta ir Kremliaus vaidmens. „Nenoriu pasirodyti paranoiškas, bet dirbu konsultantu Ukrainoje, Moldovoje, Armėnijoje – jas gerai žinau – matau beveik identiškus aiškinimus apie „supuvusius Vakarus“, gąsdinimus, kad gėjai atims vaikus, taip pat juvenalinė justicija. Netgi terminologija labai kartojasi, taigi manau, kad yra noro destabilizuoti visuomenes – palaikyti supriešinimą, įtampą. Manyčiau, iš Kremliaus yra pastangų tą daryti“, – kalbėjo organizacijos „Mūsų Europa“ direktorius.

Jis priminė, kaip Seimo narys P. Gražulis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasveikino su homofobiško įstatymo priėmimu: buvęs disidentas, siekęs Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos, dabar visiškai palaiko Kremliaus politiką.

J. Ohmanas: pusė mokinių sako emigruosiantys

Tuo metu mūsų šalyje gyvenantis filmų režisierius, žurnalistas ir vertėjas švedas Jonas Ohmanas bandė įvardinti lietuviškas vertybes.

Pasak J. Ohmano, jam Lietuva – veikimo rojus, kurioje gali tapti kuo nori. Tačiau, pripažino jis, patys žmonės kalba kitaip. Švedas daug keliauja po mokyklas ir kai jose paklausia, ar vaikai liks Lietuvoje, pusė sako emigruosiantys. Kai J. Ohmanas perklausia, kodėl jie pasiruošę emigruoti, šie atsako girdėję iš mamos, kad „čia nieko nėra, tuščia, nieko gero“. Tuo metu emigruoti nenorintys kalba priešingai – sako viską turintys čia.

Jonas Ohmanas
Jonas Ohmanas
© DELFI / Tomas Vinickas

J. Ohmanas teigė viešojoje erdvėje vengiantis naudoti banalų ir nuvalkiotą žodį vertybės, tačiau sako, kad jos reikalingos. Pats režisierius yra tarnavęs kariuomenėje, tad sakė suprantantis įvykius Ukrainoje bei Lietuvoje. Šiuo metu jis yra didelis Ukrainos rėmėjas ir aktyviai įsitraukęs į pagalbos Ukrainai veiklą.

Švedas sakė Ukrainai padedantis, nes jį to išmokė lietuviai: J. Ohmanas matė lietuvių ryžtą čia atvykęs iškart po nepriklausomybės atkūrimo. Paskui jis susipažino su šalies istorija, sužinojo apie garsiausius partizanus. Beje, J. Ohmanas – vienas filmo apie legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą „Nematomas frontas“ autorius.

„Teigiamas istorinis lietuvio archetipas turi savo kelrodį, vertybes ir jis veikia. Šios vertybės – laisvė, ryžtas, noras kovoti“, – kalbėjo J. Ohmanas. Jo teigimu, būnant Ukrainoje stiprus istorinis archetipas yra Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK). Pasak J. Ohmano, ukrainiečiai sunkiu metu irgi ieško savo istorijos archetipų. Tai, švedo teigimu, parodo, kiek mums svarbi istorija.

J. Ohmaną stipriai paveikė Maidanas. Jo teigimu, tokios pat problemos, klausimai, viltys kyla visoje Rytų Europoje. „Problema – lietuvių viešosios erdvės nesuvaldymas. Kalbant apie valstybę, vieša erdvė – vieta, kur viskas formuojasi – vieša diskusija, debatai, vieši politiniai ginčai. Matau problemą, kad žmonės čia nesuvokia viešos erdvės“, – dėstė J. Ohmanas.

Jis, būdamas iš Skandinavijos, sakė žinantis, kad žmonės prie viešosios erdvės pripratę. Skandinavai žino, kad galima viešąja erdve naudotis: nebijo išstoti scenoje, nes žino, kad į jų pasisakymus, mintis bus atsakyta, išsivystys diskusija. Lietuvoje, sako švedas, to beveik nėra.

Maidano žmonėse J. Ohmanas matė norą šį tą pakeisti. Štai kodėl jie ėjo į viešąją erdvę ir bandė skleisti savo vertybes. „Esu įsitikinęs, kad Ukraina karą laimės – jų ryžtas didesnis, laimėti taiką – kitas klausimas“, – kalbėjo J. Ohmanas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Dėl kodekso bus tikrinamos įmonės, darbuotojai skatinami skųsti nusižengusius darbdavius (23)

Nuo šeštadienio įsigaliojantis Darbo kodeksas numato daug naujovių, dėl kurių daliai darbuotojų turėtų būti padidintos algos. Kas ir kaip užtikrins, kad būtų laikomasi jiems naudingų normų?

STT pradėjo tyrimą dėl A. Skardžiaus (2)

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius gauna pajamų, nuomojant žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti, verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime, rašoma STT pranešime.

Respublikonų partija susijungė su Tautininkų sąjunga (4)

Susijungė dvi neparlamentinės partijos – Respublikonų partija ir Tautininkų sąjunga.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti K. Pūko neliečiamybę dėl seksualinio priekabiavimo (50)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį paprašė Seimo leisti patraukti parlamentarą Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, pranešė prokuratūra.

G. Paluckas ragina G. Kirkilą nenusiminti dėl EP (16)

Parlamentaras Gediminas Kirkilas sako jau nebesirūpinantis išvykimu į Europos Parlamentą, mat iš europarlamentaro Zigmanto Balčyčio nebesulaukia jokių žinių. Tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas LRT.lt patikino, kad Z. Balčytis palieka EP. „Z. Balčytis uždaro savo biurą ir kraustosi iš EP“, – patvirtino G. Paluckas.