Taip būtų galima keliais sakiniais apibendrinti stovyklą Rusijoje, kurioje, kaip galima spręsti iš žiniasklaidos, neseniai lankėsi ir būrys jaunuolių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Politologas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad tokie neva nekalti renginiai gali labai stipriai indoktrinuoti rusakalbį jaunimą. Nes Rusijoje vykstantys kariniai žaidimai – toli gražu ne tik žaidimai.
Kokia idilė – herojiški vaikai iš Kijevo
Rugpjūtį Kirgizijoje vyko renginys „Sojuz 2014 – pergalės paveldėtojai“. Pavadinimas pasako nemažai. Dar daugiau pasako renginio organizatoriai.
„Pergalės paveldėtojų“ stovykla apibūdinama kaip „tarptautinis lavinamasis karinių-sportinių jaunimo organizacijų ir kadetų korpusų suvažiavimas“. Kaip rašo „Russkaja gazeta“, projektas „iš tiesų geopolitinis“. Vienas to pavyzdžių – laikraščio aprašoma sėkmės istorija, kaip pavyko į stovyklą atsigabenti vaikinų iš Moldovos, o jie „stojo į vieną rikiuotę su bendraamžiais iš Padniestrės“.
Atskiras epizodas laikraščio publikacijoje tenka vaikams iš Ukrainos, kuriuos esą iš Kijevo atgabeno „tikrą žygdarbį“ įvykdžiusios dvi mokytojos. Ukrainos vaikai neva parodė, kad „jie yra karių-nugalėtojų paveldėtojai, o ne policajų ir miško banditų palikuonys“.
Laikraštis skelbia, neva per vargus pavyko atgabenti ir vaikų iš Baltijos šalių. Tiesa, prieš tai tulžingai primindamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijas tarptautinėje arenoje.
„Pabaltijys demonstratyviai stoja NATO pusėn visame, kas nukreipta prieš Rusiją. Net jei tai kenkia po paties nacionaliniams ir ekonominiams interesams. Nepaisant to, jau keletą metų iš eilės į „Sojuz“ sambūrius atvažiuoja moksleivių komandos iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos.
Tai tapo įmanoma vieno žmogaus – Sergejaus Ivanso – dėka“, - rašo „Russkaja gazeta“, Latvijos pilietį S. Ivansą apibūdindama kaip „buvusį karininką-desantininką, „afganą“ (…) ir labai neabejingą žmogų“. Laikraštis tvirtina, esą S. Ivansui netgi mėginta taikyti baudžiamąją atsakomybę už tai, kad „po „Sojuz“ priedanga Rusijoje ruošia jaunuosius diversantus“.
Pagal geriausias propagandos tradicijas, laikraštis skelbia, esą „moksleiviams iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos, kuriems teko laimė atvažiuoti į Issik-Kulį, tai tapo, ko gero, pačiu ryškiausiu įvykiu jų jaunuose gyvenimuose“.
Programa: šaudymas, varžybos ir paskaitos apie šlovingą sovietinę praeitį
Tarp stovyklos naujovių „Russkaja gazeta“ mini, pavyzdžiui, „taktinės-specialiosios parengties, charakteringos armijos specialiesiems padaliniams, varžybas“.
Šaudyta esą pneumatiniais ginklais, bet šaudymo varžyboms vadovavo „tikri profesionalai“: būrio „Alfa“ karininkai.
Laikraštis aprašo visą spektrą stovyklos veiklų. Tarp jų – propagandinio kanalo „ANNA-news“ steigėjo Marato Musino paskaitos apie „žurnalistinę patirtį Libijoje, Sirijoje, Kijevo Maidane ir Ukrainos pietryčiuose“.
Portalas news-asia.ru cituoja M. Musino pareiškimą, kuriame apstu sovietinės nostalgijos, antivakarietiškų lozungų ir aktyvios agitacijos jaunuoliams imtis veiklos savo šalyse.
„Realybė tokia, kad Amerika neatsitrauks nuo savo suplanuotų veiksmų. Konsolidacijos klausimas aktualus, buvusios SSSR šalys turi išlaikyti vienybę. Dabar matome, kaip dega Ukraina – mūsų broliška šalis – ir žinome, kas už to stovi.
Tuo pat metu karinis-patriotinis, internacionalinis auklėjimas daugelyje buvusių Sąjungos šalių lieka už borto. Šiuo darbu užsiima altruistai. Aš manau, kad kiekvieno iš jūsų indėlis neleis potencialiam pavojui išplisti visose respublikose, taps atsvara iš išorės kurstomai nesantaikai“, - jausmingą propagandisto kalbą cituoja news-asia.ru.
Ideologiją grindžia „internacionalu“. Girdėta?
Saldžių žodžių „Sojuz“ renginiams negaili ir news-asia.ru. Vienas stovyklos organizatorių – buvęs specialiojo kariuomenės dalinio instruktorius, o dabar jau „sėkmingas rusų verslininkas“ – Olegas Bakanačius atvirai pasakoja, kad „Sojuz“ tikslas yra sovietinės dvasios sužadinimas rusakalbiam jaunimui iš buvusių Sovietų bloko šalių.
„Po Sovietų Sąjungos iširimo tapo akivaizdu, kad nepriklausomybę įgijusius respublikos nuėjo regreso keliu, ėmė tolti viena nuo kitos. Tada ir gimė idėja organizuoti karinius-patriotinius sambūrius, kurie galėtų vienyti mūsų jaunimą ties bendra internacionalizmo idėja“, - prisimena O. Bakanačius.
Kaip lūžio momentą, news-asia.ru išskiria 2010 m. stovyklą, kurioje nutarta pakeisti taisykles – „karinėse-patriotinėse“ varžybose dalyvavo jau ne atskirų šalių komandos: jaunuoliai jau ketvirtus metus paskirstomi į „internacionalinius“ dalinius.
„Dabar kiekviename dalinyje – visų respublikų atstovai. Nėra konkurencijos dvasios, nebėra valstybinių ar nacionalinių priešpriešų“, - džiaugiasi pagrindinis varžybų teisėjas, Rusijos didvyrio titulą turintis Saližanas Šaripovas.
Ir šiame portale baiminamasi, esą į Baltijos šalis grįžę stovyklos vaikai bus persekiojami. „Nežinia, kaip savo kadetus šiemet sutiks Latvija, Lietuva, Estija, Moldova ir Ukraina. Sprendžiant iš to, kad komandų vadovams teko gabenti vaikus aplinkiniais keliais, vargu, ar sutikimas bus šiltas“, - baugina news-asia.ru.
Publikacijoje taip pat cituojamas Lietuvoje esą gyvenantis Romanas Abramovas. „Šis projektas labai svarbus, ypač Pabaltijo valstybėms. Pastaruoju metu pas mus, Lietuvoje, vėl sustiprėjo nacionalistinės nuotaikos. (…) Mūsų šalies regionuose gyventojai mano, kad tuoj tuoj prasidės karas su Rusija. Čia mūsų vaikai mato viską savomis akimis, mokosi kartu spręsti problemas ir išvien įveikti visus sunkumus“, - teigia R. Abramovas.
N. Maliukevičius: pavojus rimtas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas N. Maliukevičius DELFI teigė, jog „Sojuz“ labai aiškiai dvelkia mėginimu skleisti Maskvos ideologiją.
„Grėsmė – ne tik Vladimiras Putinas ir jo aplinka. Grėsmė yra tam tikra ekstremistinė ideologija. „Rusijos pasaulio“ ideologija ar kaip ją bepavadinsi, kurios pagrindu, matome, ne tik bandoma patraukti kažkokias simpatijas, bet iš principo yra verbuojamas jaunimas kažkokiems agresyviems veiksmams“, - kalbėjo N. Maliukevičius.
Pasak jo, būtent psichologinis jaunų žmonių apdirbimas gali būti labai žalingas. „Visų pirma, praplaunamos smegenys. Ir tada žmonės keliauja mirti už kažkokią idėją“, - įspėjo TSPMI dėstytojas.
Jis pažymi, kad panašiais principais – per mokymus ir indoktrinacijas – verbuojami islamo ekstremistai. Esą čia veikia ir tam tikras psichologinis barjeras – islamo ekstremizmas mūsų šalyse atrodo savaime suprantamas blogis, o apie prokremlišką ekstremizmą taip mąstyti kol kas nepavyksta.
„Galima kalbėti apie V. Putino Rusijos ideologiją, kaip apie mutavusią į tam tikrą ekstremistinę ideologiją. Manau, aš čia neatrandu kažko netikėto“, - sakė N. Maliukevičius.
Saugumiečiai dirba ne ta kryptimi?
Anot jo, dėl grėsmių valstybei įspėjantis Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų keisti savo retoriką – užuot trimitavę apie tautines mažumas, saugumiečiai esą galėtų susitelkti į konkrečių prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų prevenciją.
„Praėjusią savaitę buvo VSD pareiškimas – sakykime, šūvis ne visai į dešimtuką. Įvardinama grėsmė – tautinės mažumos ir pan. Manau, taip – taikinys yra tautinės mažumos. Bet esminis dalykas – tai, kad grėsmė yra ideologija, ekstremistinė ideologija, kurią pasitelkus bandoma manipuliuoti. Ypač tautinių mažumų jaunimu“, - pabrėžė N. Maliukevičius.
„Verta svarstyti grėsme skelbti ne informacinės erdvės dalykus ar šnekėti apie tautines mažumas, kas, manau, yra ne visiškai teisinga. (…) Manau, kad grėsme verta skelbti ekstremistinę ideologiją, kuri ir yra skleidžiama įvairiais kanalais“, - pridūrė politologas.
Pasak jo, reikia ne pareiškimais pliekti Rusijos taikiklyje atsidūrusias mažumas, o imtis atsakomųjų veiksmų. „Kaip ištraukti mūsų – noriu pabrėžti – mūsų tautines mažumas iš tos ideologijos gniaužtų. Arba rusakalbes žiniasklaidos priemones – iš savotiškų Kremliaus spąstų“, - reziumavo N. Maliukevičius.