Kitas klausimas – kiek griežtai LLRA partneriai nusiteikę Valdemaro Tomaševskio ir jo kompanijos atžvilgiu.
Premjerui užvirė kraujas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius nuo pat pirmosios valdančiosios koalicijos darbo dienos pasižymėjo šaltais nervais. Jis nepratrūko, kai Darbo partija vieną po kito siūlė keistas ministrų kandidatūras, laikėsi taikdario pozicijos kibirkščiuojant aistroms tarp „darbiečių“ ir Prezidentūros, santūriai vertino savo partiečių išsišokimus.
Atrodė, A. Butkevičiaus niekas negali išmušti iš nuosaikios, ramios ir nekonfliktiškos laikysenos. Pasirodo, tai sugeba LLRA ir V. Tomaševskis.
Trečiadienį premjeras pratrūko LRT televizijos eteryje. Lig šiol susilaikęs nuo aštresnių vertinimų bet kurių koalicijos partnerių adresu, A. Butkevičius pareiškė, kad LLRA tikslas – „kelti chaosą valstybėje“.
Jis taip pat atvirai kalbėjo tema, kurią iki šiol apeidavo. Tai saugumiečių pareiškimai apie galimus LLRA vadovybės ryšius su Rusija. Tiesa, visiškai atvirai jis to nepasakė – LSDP lyderis kalbėjo apie „tam tikrų tarnybų informaciją“.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI teigė visiškai suprantantis A. Butkevičiaus laikyseną. Esą kelio atgal nėra, o premjeras nieku gyvu negali nusileisti LLRA spaudimui.
„Manyčiau, kad premjeras pasielgė visiškai teisingai. Šiuo atveju, nusileisti tokiam šantažui – tas pats, kas parodyti, jog koalicija visiškai chaotinėje būsenoje. Todėl premjeras elgiasi adekvačiai situacijai. Jis kategoriškai reikalauja paklusti koalicijos susitarimams. Ir bet kokių žaidimų, kaip jisai įvardijo – „vaikų darželio“, jis netoleruos. Jo sprendimai teisingi ir priimti laiku“, - kalbėjo L. Bielinis.
„Darbiečiai“ galvoja apie J. Neverovičiaus kėdę, „tvarkiečiai“ – apie LLRA išlikimą koalicijoje
Panašu, kad į socdemų pusę bent iš dalies stoja ir didžiausi jų koalicijos partneriai – Darbo partija. Nors konflikto dėl Jaroslavo Neverovičiaus atleidimo pradžioje „darbiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys atvirai stebėjosi premjero elgesiu, dabar Darbo partija jau atvirai sako galvojanti apie energetikos ministro posto užėmimą.
Tiesa, „darbiečių“ lyderė Loreta Graužinienė laiko pravertas duris Lenkų rinkimų akcijai – ji dabar stoja į taikdario poziciją, kurią paprastai politiniuose konfliktuose užimdavo A. Butkevičius.
Kiek kitokios pozicijos laikosi partija „Tvarka ir teisingumas“. Šios partijos vicepirmininkas Kęstas Komskis DELFI teigė, jog „tvarkiečiai“ pasisako už LLRA išlikimą koalicijoje.
„Mes manome, kad kokia koalicija pradėjo darbus dirbti – ta ir turi pabaigti. Ir viskas“, - kalbėjo K. Komskis.
Tiesa, „tvarkiečiai“ ne šimtu procentų stoja LLRA pusėn. Anot Seimo vicepirmininko, diskusijose dėl energetikos ministro kandidatūros „Tvarka ir teisingumas“ palaiko socdemus ir nemato jokių galimybių J. Neverovičiui grįžti į ministro kėdę.
Ar tokia „tvarkiečių“ laikysena atrodo netikėta? L. Bielinio nuomone, Rolando Pakso vadovaujama partija veikiausiai turės pasiaiškinti socdemams dėl tokios savo pozicijos.
„Kiekviena politinė partija turi savo argumentus. Ir tie argumentai bus išsakyti, kai bus susitikimas tarp partnerių“, - teigė VDU profesorius.
Tarp variantų – ministerija be ministro?
Akivaizdu, kad A. Butkevičius nieku gyvu nesiūlys J. Neverovičiui grįžti į energetikos ministro postą. LLRA, savo ruožtu, netrykšta noru siūlyti kitą kandidatą.
„Šiai dienai mes akivaizdžiai matome, kad LLRA atstovai elgiasi tikrai nevalstybiškai. Jie tikrai kuria chaosą, ieško kažkokių pretenzijų, kurios tikrai nėra adekvačios jų galimybėms ir jų pajėgumui. Mes matome, kad jie turi labai mažai tikrai profesionalių žmonių. Jie galėtų juos turėti, bet, matyt, V. Tomaševskis ir jo aplinka nepasitiki tais žmonėmis, kurie yra tikrai profesionalūs ir nustumti nuo LLRA valdymo“, - sakė L. Bielinis.
VDU profesoriaus nuomone, tikrai panašu, jog socdemai nenori LLRA šiurkščiuoju būdu išvaryti iš koalicijos, o LLRA nenori trenkti durimis.
„Matyt, iš tikrųjų yra taip. Kiekviena pusė nori, kad kiti žengtų tą žingsnį“, - teigė L. Bielinis.
Pasak jo, jei tokia situacija išliks ir pirmadienį, po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio, įmanomas ir kiek paradoksalus variantas. Pagal tokį scenarijų, LLRA liktų koalicijoje, bet faktiškai be partijai priklausančio ministro posto – net jei būtų siūlomos kitos kandidatūros, A. Butkevičius joms nepritartų, o energetikos ministerijai toliau vadovautų laikinai pareigas einantys socdemų ministrai.
Tikimybės, kad LLRA prives prie koalicijos griūties, L. Bielinis rimta nelaiko. Mat tokiu atveju V. Tomaševskis turėtų kartu išsivesti dalį koalicijos partnerių – tik taip dabartiniai valdantieji gali prarasti daugumą Seime.
„LLRA balsai, jų veiksmai neardo koalicijos“, - įsitikinęs VDU profesorius.
Pagal dabartines proporcijas, LLRA pasitraukimo atveju į Energetikos ministeriją pirmiausiai pretenduoja „darbiečiai“. Tačiau sykiu pastebėtina, kad vieno partnerio netekę valdentieji gali peržiūrėti koalicijos sutartį ir perskirstyti kai kuriuos portfelius.
„Gali būti įvairūs variantai. (…) Jeigu LLRA išeina, koalicinė sutartis turės būti koreguojama. Greičiausiai turės vykti naujos derybos dėl to posto, dėl pasidalijimo atsiradusių naujų postų (LLRA tenkančių viceministrų pozicijų bei postų Seime – DELFI)“, - reziumavo L. Bielinis.