Jo teigimu, Rusijos veiksmai yra nenuoseklūs ir Jungtinės Valstijos iš Rusijos valdžios tikisi sulaukti signalų, kad ji yra pasirengusi stabilizuoti padėtį ir grįžti prie konstruktyvaus dialogo. Jeigu Rusija laikytųsi Minsko susitarimų, tai Jungtinės Valstijos būtų pasirengusios kalbėti apie sankcijų atšaukimą. Priešingu atveju Rusijos lauks naujos sankcijos.
Kalbėdamas apie Lietuvą ir jos santykius su Rusija, E. Rubinas pažymi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra aiškiai pasakęs, jog Rusiją neramina visas regionas ir kad jis patenka į Rusijos interesų sferą. Tačiau E. Rubinas pabrėžia, kad Lietuva pasirinko Europos Sąjungą (ES) bei NATO ir kad Rusijai reikia priimti tai kaip duotybę.
– Mokate daug kalbų. Kaip vertinate rusų kalbą užsienio politikos srityje? Kaip ji skamba?
Ji skamba nenuosekliai. Svarbu, kad mes visi fokusuojamės į neatidėliotinus prioritetus, įskaitant būtinybę nutraukti smurtą ir susirėmimus. Kitas, mano nuomone, svarbus prioritetas – grįžti prie sistemos, kurioje gerbiamos sienos, suverenitetas, o problemos sprendžiamos dialogo keliu. Mes tikimės, kad išgirsime tai iš Rusijos valdžios – signalą, kad ji yra pasirengusi stabilizuoti padėtį ir grįžti prie konstruktyvaus dialogo, kad ji pasirengusi naujais metais judėti pirmyn, kad ateinantys metai taptų šiam regionui sužydėjimo metais, o ne tuo, kuo buvo šie metai.
– Ką manote apie Minsko susitarimus? Ukraina tvirtina, kad jie yra neveiksmingi, Rusija sako, kad jie veikia. Kokių pasekmių turėtų laukti Rusija, jeigu ji nesilaikys šių susitarimų?
Šie susitarimai buvo žingsnis pirmyn, mes juos rėmėme kaip pirmąjį realų susitarimą sustabdyti kovinius veiksmus ir rasti išeitį iš šio siaubingo konflikto. Neturime abejonių, ir prezidentas Barackas Obama aiškiai tai sakė, kad Rusijos Federacija ir jos statytiniai separatistai nepriėmė ir neįvykdė nė vieno realaus Minsko susitarimų įsipareigojimo, įskaitant Ukrainos valstybinės sienos saugumą, įkaitų išlaisvinimą, ugnies nutraukimą. Nieko iš šito neįvyko.
Manau, kad esmė yra ne nuomonė, o faktai – susitarimai per praėjusias 48 valandas nebuvo vykdomi (derybos vyko gruodžio 11 dieną – DELFI past.). Čia slypi problema, ir mes sakome atvirai, kad niekuo negalima pakeisti Minsko susitarimų.
Politikos prioritetas yra tas, ir prezidentas B. Obama daug kartų apie tai kalbėjo, kad jei Rusija vykdys šių susitarimų įsipareigojimus ir jei Ukraina judės stabilumo bei saugumo link, mes esame tvirtai pasiryžę derėtis su sąjungininkais ir partneriais, kad Rusijai greitai būtų atšauktos sankcijos. Antras momentas, apie kurį kalbėjo prezidentas B. Obama, susijęs su tuo, kad jei Rusija toliau blokuos Minsko susitarimų įgyvendinimą, jai teks sumokėti už tai papildomą kainą. Mes tai analizuosime ir svarstysime su savo sąjungininkais bei partneriais.
– T.y., Rusijai gali būti paskelbtos naujos sankcijos?
Jos yra galimos ir dėl to tenka apgailestauti, nes tai reikš, kad nutraukiant šį konfliktą nedaroma jokia pažanga. Tokiu atveju jos tikrai yra galimos. Tačiau pabrėžčiau, kad Naujųjų metų periodu galima atšaukti ir nutraukti sankcijas, jei Rusija įgyvendins Minsko susitarimus.
Kuria kryptimi šiuo metu juda dialogas tarp Rusijos ir JAV? Kadaise sakėte, kad Jungtinės Valstijos siekia palaikyti gerus santykius su Rusija. Tačiau, kaip matome, Rusija dėl visų savo bėdų kaltina JAV. Rusija taip pat kaltina JAV destabilizuojant padėtį Ukrainoje. Ką galite apie tai pasakyti?
Be abejonių, mes nesutinkame su tuo, kad kažką destabilizuojame. Jaučiame ir labai stipriai, kad santykiai su Rusija yra nepriimtini, ir mes nejaučiame džiaugsmo šiais ryšiais.
Manome, kad stiprūs Rusijos ir JAV santykiai būtini ne tik amerikiečiams ir rusams, bet ir likusiam pasauliui, sprendžiant pasaulinius klausimus. Turime dirbti kartu, mūsų santykiai turi būti konstruktyvūs, tačiau egzistuoja dideli įsipareigojimai, kuriuos reikia vykdyti. Deja, esame atsidūrę krizėje Rusija destabilizuoja Ukrainą ir visą regioną, Rusija šiose šalyse naudoja jėgą, pažeidžia teritorinį vientisumą ir suverenias sienas. Rusija aneksuoja kitų šalių teritorijas. Visa tai giliai pažeidžia pagrindines tarptautinės sistemos, tarptautinės teisės ir pasaulinio stabilumo taisykles. Svarbiausios iš jų yra Jungtinių Tautų chartijos.
Po Antrojo pasaulinio karo tragedijos mes visi sakėme, kad negalime gyventi tokiame pasaulyje – reikia paisyti sienų, valstybės negali jėga koreguoti sienų, nes jei taip nutiks, kils chaosas visame pasaulyje. Tokia grėsmė išliko ir šiandien. Suprantame, kad turi būti praktinis atsakymas į šią rimtą žmogišką tragediją, todėl pabrėžiame Minsko susitarimus kaip prioritetą, galintį nutraukti karą, kančias, sugrąžinti žmones atgal į jų namus, išlaisvinti įkaitus. Mes nesutiksime su Krymu (Krymo aneksija – DELFI past.), tačiau šis nepritarimas neturi stabdyti mūsų darbo sprendžiant susidariusią padėtį.
– Būdami Vilniuje, negalime palikti nuošalėje dabartinės Rusijos ir Lietuvos santykių padėties. Tiek politinė, tiek ekonominė padėtis yra pakankamai sudėtingos. Neseniai Maskvoje DELFI kalbėjosi su politologu, kuris pareiškė, kad Rusijai šio metu Lietuva nerūpi. Jūsų požiūriu, Rusijos politikoje atsižvelgiama į Lietuvą ir Baltijos šalis?
Man sunku kalbėti už Rusiją ir užimti Kremliaus politikos strategų vietą. Tačiau manau, kad prezidentas V. Putinas aiškiai pasakė: Rusiją neramina visas regionas ir jis patenka į Rusijos interesų sferą. Iš esmės taip ir yra, be to, jūs turite su Rusija svarbią sieną, jūsų ekonominiai ryšiai yra pakankamai svarbūs. Norėčiau tikėtis, kad Lietuva yra svarbi šalis Rusijai.
Manau, aišku, kad ir Rusija Lietuvai yra svarbi šalis ekonomine ir socialine prasme. Aišku ir tai, kad Lietuva, kaip ES ir NATO narė, pasirinko įsipareigojimus, santykius, tvirtus santykius, kurie neturėtų trukdyti ryšiams su Rusija. Rusijai svarbu suprasti, kad Lietuva jau pasirinko. Šį pasirinkimą rėmė dauguma šalies gyventojų ir jis artimiausiu metu nesikeis. Tai reikia vertinti kaip duotybę. Tikiuosi, kad Lietuva ir Rusija sugebės plėtoti abiem pusėms naudingus santykius.
– Kaip vertintumėt Lietuvos poziciją Ukrainos klausimu? Ar pritariate Dalios Grybauskaitės pareiškimui, kad Rusija yra teroristinė valstybė?
Nekomentuosiu jūsų prezidentės, bet noriu pasakyti, kad Lietuva atliko teigiamą vaidmenį, palaikydama Ukrainą, Moldovą ir Gruziją jų kelyje Asociacijos sutarties link ir ginant jų teritorinį vientisumą bei suverenitetą. Lietuva ES ir NATO visuomet buvo stipri šių trijų valstybių gynėja, palaikiusi greitą Asociacijos sutarties ir laisvosios prekybos zonos susitarimų įgyvendinimą. Manau, kad visos trys šalys vertina Lietuvą kaip bičiulę, kuri nuolat jas palaiko.
– Prezidentas B. Obama pavadino Rusiją regionine valstybe. Akivaizdžiai matome jos bandymus kurti integracinius darinius posovietinėje teritorijoje – Azijoje, Kaukaze, Europos dalyje (Baltarusijoje). Ar tai kelia nerimą Jungtinėms Valstijoms?
Visų pirma, mes pripažįstame prekybinius ir kitus savanoriškus susitarimus, kurių tikslas yra skatinti prekybą, judėjimą, kontaktus, ekonominę plėtrą. Kiti susitarimai, kitos sferos – viskas gerai. Kol susitarimai yra savanoriški, manome, kad tai yra gerai – šalys siekia panaikinti tarifus ir kliūtis. Taip pat manome, kad visame pasaulyje turi būti įmanoma harmonizuoti grupes, blokus ir susitarimus. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad tai neturi būti išimtis, tai ne nulinis žaidimas, tai ne „mes prieš juos“, bet kas turi rasti kelius prekiauti visame pasaulyje.
– Neseniai per interviu DELFI Kremliaus politologas tvirtino, kad Ukrainoje yra amerikiečių instruktorių. Tuo pat metu Rusija neigia, kad Ukrainos teritorijoje yra jos kariškių. Kaip manote, kodėl rusai visur stengiasi įžvelgti amerikiečių pėdsakus?
Vėl negaliu galvoti už juos, bet galiu pasakyti, kad tikime: skaidrumas ir atvirumas, prisirišimas prie faktų yra geriausias būdas nagrinėti šį klausimą. Mes atvirai prisipažinome, kad Ukrainoje yra amerikiečių instruktorių. Jų nėra daug, jie dirba su ukrainiečių pasieniečiais, Ukrainos nacionaline gvardija, ir su ukrainiečių kariškiais bendradarbiaus dvi dekadas.
Po itin sudėtingų metų jiems reikalinga pagalba atkuriant saugumą ir ginkluotąsias pajėgas. Mes tai pripažinome atvirai. Manau, kad ir Rusijos Federacija turi atvirai ir skaidriai kalbėti, ką ji veikė ir veikia Ukrainoje.
Manome, tai yra objektyvus faktas, kad Rusijos ginkluotė, tankai ir kariškiai Ukrainos rytuose yra be Ukrainos vyriausybės sutikimo. Tai didelė problema, ir manome, kad Rusija, užuot tai neigusi, turi pradėti derybas ir rasti kelią, kaip išspręsti šią sudėtingą problemą, darančią neigiamą įtaką ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai bei visam regionui.
– Kas šiuo metu kelia pavojų padėčiai Ukrainoje? Kaip išspręsti Ukrainos krizę?
Derybų keliu. Manome, kad tai turi prasidėti nuo Minsko, trišalių susitikimų, kontaktinių grupių. Šveicarijoje turime išmanančių specialistų, kurie tai koordinuoja. Manome, kad tai gali tapti pradžia. Sprendimas turi gerbti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, tačiau taip pat reikia rasti būdų, kaip nutraukti karą, kaip atkurti Ukrainos ekonomiką, kaip kovoti su korupcija ir judėti Asociacijos sutarties su ES link. Turime rasti pozityvią ateities perspektyvą ukrainiečiams.
Manau, kad tai yra įmanoma, ir šiais metais buvo pasiekta pažanga: įvyko dveji laisvi rinkimai, egzistuoja stiprus nacionalinis, taikus konsensusas. Mes padedame, Lietuva padeda, visi mes – JAV, ES ir kitos partnerės – turime dirbti drauge, kad padėtume Ukrainai įveikti ekonominius sunkumus, atlikti restruktūrizaciją, įgyvendinti reformas. Tai nėra lengva šaliai, kariaujančiai su didžiausia pasaulio valstybe, tačiau būtent tai turi daryti Ukraina, kad vėl atsistotų ant kojų, ir mes darysime viską, kad jai padėtume.