Gali būti, kad greitai Lietuvoje pratybose dalyvaus ne tik Vokietijos, JAV, bet ir Švedijos kariai. Švedijos gynybos ministras pareiškė, kad jo šaliai įstojus į NATO, Stokholmas padidins priešakines pajėgas prie rytinės ES sienos.
„Tai yra bendra Rytų flango gynyba – ir aviacija, ir jūrų pajėgos, ir kitos pajėgos. Tas ir turima galvoje“, – LNK komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Švedijos laivynas – modernus ir pakankamai gausus. Jame per pusantro šimto didesnių karinių laivų, iš jų – penki povandeniniai.
„Jei Putinas prieš kelias dienas džiaugėsi, kad Azovo jūra tapo Rusijos vidaus jūra, tai Baltijos jūra tikrai nėra Rusijos vidaus jūra. Tai dabar perspektyvoje bus NATO jūra, kurią mes turėtume efektyviai ginti mūsų bendrais pajėgumais“, – sakė A. Anušauskas.
Baltijos šalims svarbūs ne tik švedų laivai.
„Taip pat oro sistemos, oro gynyba. Čia, matyt, galima kalbėti apie tai, kad jie, matydami tą jautrumą, kad mes tikrai turime problemą Rytų flange su oro gynyba, galėtų modeliuoti tam tikrą savo indelį“, – komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ekspertai neatmeta, kad galime sulaukti ir pastovesnio Švedijos karių buvimo savo žemėje.
„Šiuo atveju, matyt, kalbama apie tai, kad bus prisijungiama prie priešakinių rotuojamų NATO pajėgų ir atsiras vieno ar kito dydžio Švedijos karinis vienetas. Greičiausiai tai bus kuopa“, – LNK komentavo karybos ekpertas Egidijus Papečkys.
Paprastai kuopoje būna nuo 70 iki 250 karių.
„Dėl pačios Švedijos karių dislokavimo, tai čia jau yra taktinis klausimas – viskas priklauso nuo išteklių ir planavimo“, – sakė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
Tačiau esą daug svarbiau nei keli šimtai švedų karių, Baltijos šalims – pats Švedijos tapimas NATO nare dėl jiems priklausančios Gotlando salos. Sakoma, kas valdo šią salą, tas valdo Baltijos jūrą.
„Švedams patiems reikia pasivyti NATO standartus ne tik finansavime, bet taip pat ir kariuomenės dydyje bei apginklavime, todėl tikėtis, kad staiga pas mus atsiras labai didelis Švedijos karių skaičius, būtų šiek tiek naivu. Drįsčiau teigti, kad švedai mums daugiau svarbesni kaip saugumo užtikrinimas arba strateginės gilumos užtikrinimas, pasiūlant Gotlando salą NATO bazėms“, – sakė gynybos ekspertas Darius Antanaitis.
Švedijos karių Baltijos šalims kviestis pas save, pasak jo, net nebūtina.
„Jei Švedija dislokuoja arba leidžia dislokuoti NATO pajėgumus Gotlando saloje, atsiranda tam tikra logistinė arba strateginė giluma – nebūtina visus NATO pajėgumus prigrūsti į Baltijos valstybes. Jos gali stovėti pakankamai saugiu atstumu nuo Baltijos valstybių karo atveju, o prasidėjus koviniams veiksmams, tai būtų labai svarbus logistinės ir kovinės paramos centras“, – paaiškino D. Antanaitis.
Dar vienas Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO privalumas, – kad NATO siena su Rusija prailgėtų daugiau kaip 1,3 tūkst. kilometrų. Tai reiškia, kad Rusija negalės sutraukti daug pajėgų vien tik prie Baltijos šalių – teks jas išskirstyti, tačiau Švedijai bei Suomijai vis dar reikia įstoti į NATO. Kol kas tam dėl skirtingų priežasčių nepritaria dvi šalys narės – Vengrija ir Turkija.
Visą LNK reportažą galite matyti čia:
