Neeilinė Seimo sesija ir tolesni skandalo scenarijai buvo aptarti penktadienį laidoje „Delfi tema“, kurioje dalyvavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir politinės komunikacijos ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų doktorantas Linas Kontrimas.
„Būčiau nustebusi, jei S. Skvernelis būtų išėjęs ir pasakęs, kad viskas – istorija baigta, mes sudedame ginklus ir toliau einame daryti kitų darbų. Kitiems darbams, panašu, potencialo nelabai yra, o čia yra tokia istorija, kurią dar galima valkioti labai nemažai“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
Vis dėlto pagrindiniai šio „muilo burbulo“ muilo ir vandens tiekėjai, pasak jos, yra valdantieji – suteikiamas potencialas toliau vystyti galimo informacijos nutekinimo istoriją.
„Opozicija elgiasi taip, kaip gali ir turbūt turi elgtis. Aišku, aš nekeliu didelių lūkesčių, kad opozicija susiprotės, kad tai gali galiausiai pakenkti visai politinei, galų gale – netgi bendrai valstybės būklei. Ne, jie žiūri į trumpąją distanciją, kurioje jiems reikia pasiekti nusimatytą finišą“, – sakė politologė.
L. Kontrimas laidoje kalbėjo apie konstruojamą politiką.
„Tai, ką dabar kalba G. Landsbergis, tai jis rado tam tikrą verbalinę išraišką, naratyvą, kuriuo reikėtų gintis – jei mes surinktume visą istoriją į žodžių junginius, sakinius, mes pamatytume, kad ta istorija yra labai paprasta: konservatoriai vis bando keisti plokštelę. Tuo tarpu opozicija – vis labiau stiprina garsą tos pačios melodijos“, – atkreipė dėmesį politinės komunikacijos ekspertas.
Jis šią politinę „muilo operą“ įvardijo „paraleliniu politiniu pasauliu.“
„Taip ir liko jie savo paraleliniame pasaulyje, nepaisant to, kad buvo bandymas ir tą komisiją sudaryti, galų gale – atsakyti į klausimus“, – sakė VDU doktorantas.
Laidos dalyvis priminė, kad jau nuo pat skandalo pradžios valdantieji buvo raginami įvardinti konkrečią padarytą klaidą.
„Įvardinkite ją ir baigsis visi muilo burbulai“, – akcentavo L. Kontrimas.
Ar Seimo sesiją pradėsime apkaltomis?
R. Urbonaitė sakė turinti abejonių dėl galimų apkaltų.
„Pačią iniciatyvą tu gali pradėti, surinkti parašus, bet to neužtenka – turi įsijungti visos kitos procedūros. O jei jau nepavyko tyrimo komisijos sudaryti, tai klausimas tada, ar gali pavykti apkaltos procedūra“, – komentavo ekspertė.
Be to, anot jos, kol kas nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiais argumentais remiantis opozicija galėtų inicijuoti apkaltas.
„Mes vis dar neatmetame varianto, kad Bartoševičius galėjo gauti informaciją visai iš kitų kanalų ir nebūtina iš politikų – šitas variantas hipotetiškai irgi nėra atmestas“, – sakė R. Urbonaitė.
L. Kontrimas taip pat pastebėjo, kad, jo vertinimu, nė viena pusė – nei valdantieji, nei opozicija – nenori, kad ši istorija aprimtų.
„Jei būtų bent vienas atstovas abiejose pusėse, kurie eitų į tokį raminimą, tai mes tada galėtume patarti, nes yra klasikiniai, aiškūs būdai: visų pirma, ką pradėjo ir žiniasklaida – buvo įvykių chronologija, tik ji buvo iš mūsų arba žiniasklaidos pusės rašyta. Tegul tą patį padaro patys politikai“, – teigė ekspertas.
Eilinį kartą – konservatorių esminė bėda
MRU politologės nuomone, istorija tęsis ilgai – tiek, kiek bus įmanoma ją tęsti.
„Opozicijai šiuo metu tai yra tiesiog naudinga“, – konstatavo R. Urbonaitė.
L. Kontrimas taip pat sakė manantis, kad ši istorija dar nesibaigė.
„Mes matysime dar nemažą dramą ir ji, tiesą sakant, net neįsivaizduoju, kokį turės finalą. Ji gali turėti netgi tragišką finalą, priklausomai nuo to, kokias jėgas mes“, – sakė politinės komunikacijos ekspertas.
Jo teigimu, politikai naudojasi situacija ir dalį jos valdo taip, lyg tai būtų „jų pačių batai.“
R. Urbonaitė pakomentavo ir TS-LKD atstovų dažnas komunikacines klaidas. Jos teigimu, žmonės situaciją vertina skirtingai ir, tikėtina, patys konservatoriai turi skirtingą matymą, kaip ją reikėtų spręsti.
„Klausimas, ar buvo susėsta ir sudėliota viskas taip, kad būtų pasiruošta visiems faktiškai įmanomiems variantams, nes nežinau, kaip buvo galima nenumatyti, kad istorija nepasibaigs tik su jau buvusio Seimo nario Bartoševičiaus mandato padėjimu, bet, panašu, kad buvo galvojama, jog čia kažkaip paprasčiau galima“, – akcentavo MRU politologė.
Pašnekovė pritarė, kad savo laiku tiesiog nebuvo sudėlioti visi būtini taškai ant „i“ – visos aplinkybės atskleistos iki galo.
„Man atrodo, kad čia yra plano neturėjimas ir nesuvokimas, kad tokiose nutylėjimai kartais tampa pragaištingi, nes jei po to tu tam tikrus faktus trauki kas antrą dieną, tai visiškai kerta per pagrindinį dalyką, kuris čia ir yra svarbiausias, – pasitikėjimą“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Tad dabar valdantiesiems, pasak jos, reikėtų labai gerai apgalvoti kiekvieną viešai pasakomą žodį.
„Pritrūko konstruktyvesnio ir atsakingesnio požiūrio į tai“, – sakė politologė.
L. Kontrimas pastebėjo, kad, jo vertinimu, TS-LKD vadovai tiesiog neklauso komunikacijos ekspertų patarimų arba jų nenori.
„G. Landsbergis vakar vos ne pasityčiojo ir „eilinių komunikacijos patarėjų“. Aš vis sau užduodu klausimą, kodėl jie į tai nekreipia dėmesio? Iš valstybinės reikšmės partijos Tėvynės sąjunga po truputį juda pavojingu keliu – į valdžios partiją“, – konstatavo ekspertas.
Jo teigimu, konservatoriai turi tokių požymių, bet juos gali pašalinti, nes, kaip pateikė pavyzdį L. Kontrimas, štai G. Landsbergis savo komunikaciją per du metus gerokai pagerino.
„Tas į valdžią nukreiptas keliavimas yra be galo pavojingas. Čia mes, beje, piliečiai, rinkėjai, turime labai atidžiai sekti – tai yra ne tik opozicijos, bet ir mūsų darbas: siųsti signalus, kad ne viskas yra taip paprasta“, – paaiškino laidos dalyvis.
Esminė klaida
R. Urbonaitė sakė, kad, jei prokuratūra būtų pasakiusi iškart, kad tirs galimą informacijos nutekėjimą, situacija nebūtų tiek įsisiūbavusi.
„Antras dalykas – kodėl išvis penktadienį buvo eita pas V. Čmilytę-Nielsen. Šitas ėjimas, mano požiūriu, neturėjo jokio pagrindo ir generalinė prokurorė taip ir nėra atsakiusi į šitą klausimą – nepagrindžia jo. Visa tai sukūrė tą paveikslą, kurį dabar turime“, – atkreipė dėmesį MRU politologė.
VDU doktorantas L. Kontrimas, tęsdamas temą apie politikų komunikaciją, prisiminė savo profesinę patirtį.
„Aš daug metų dirbau su politikais ir jiems patarinėjau. Viena iš priežasčių, dėl ko to nebenoriu daryti, tai yra dėl to, kad jie neretai neklauso patarimų. Deja, taip yra. Nesakau, kad visada būna patys geriausi patarimai, bet, kiek esu, studijuodamas istoriją, matęs gero, pasaulinio kalibro politikų, tai jie susirinkdavo kelis patarimus ir iš jų „išvirdavo“ sprendimą, kuris pataikydavo bent jau į 2/3 auditorijos lūkesčius. Ar mes matome dabar tai? – Ne“, – konstatavo pašnekovas.
Ar skandalas turės ilgalaikį efektą?
Ekspertai laidoje taip pat kalbėjo apie tai, ar TS-LKD šis skandalas turės ilgalaikį efektą, galintį paveikti skirtingų rinkimų rezultatus.
„Savivaldai nelabai, bet Seimo ir Europos Parlamento, ypač keliant kandidatą į prezidentus, – tikrai turės, nes visos ietys paliktos ištrauktos“, – sakė L. Kontrimas.
R. Urbonaites nuomone, Savivaldos rinkimuose tai gali paveikti galbūt didmiesčius, kuriuose šie rinkimai turi kiek kitokią specifiką nei regionuose.
„Daugiau, žinoma, bus reikalų, kai mes turėsime nacionalinius rinkimus, tik klausimas, kokioje būklėje ši istorija bus tuo metu, kai jau vyks rinkimų kampanija“, – sakė politologėm atkreipusi dėmesį, kad įtakos šis skandalas gali turėti ir V. Čmilytės-Nielsen perspektyvai dalyvauti Prezidento rinkimuose, apie ką kartas nuo karto yra viešai svarstoma.
