Prezidentės teigimu, neslopstanti Rusijos agresija, kibernetinės ir informacinės atakos, terorizmo grėsmės reikalauja naujos Europos šalių bendradarbiavimo kokybės - nedubliuojant NATO, stiprinant ES karinės pramonės efektyvumą ir užkamšant saugumo spragas.

Kasmet ES valstybės išleidžia beveik 227 mlrd. eurų gynybai. Tai antros didžiausios gynybos išlaidos pasaulyje, tačiau ES gynybos bendradarbiavimas - fragmentuotas.

ES sutartys leidžia daliai to norinčių šalių glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse, tačiau iki šiol šia galimybe nebuvo pasinaudota. EVT valstybių vadovai pabrėžė poreikį stiprinti ES gynybos integraciją ir aptarė galimas bendradarbiavimo sritis. Šalies vadovės teigimu, atsakas į hibridines grėsmes, kibernetinis saugumas, kova su propaganda, veiksminga išorės sienų apsauga - tai sritys, kuriose aktyvaus ES vaidmens reikia labiausiai.

Šalių vadovai aptaria pažangą kuriant ES gynybos fondą, kuris paskatintų gynybos technologijų vystymą, padėtų modernizuoti ES karinę pramonę ir efektyviau panaudoti gynybai skiriamas lėšas. Į šio gynybos fondo lėšas galės pretenduoti ir Lietuvos įmonės bei mokslininkai, norintys prisidėti prie ES saugumo pažangiais kibernetinio saugumo sprendimais, dronų ir kitomis technologijomis.

Lyderių susitikimas vyksta po visą Europą sukrėtusių teroristinių išpuolių Stokholme, Mančesteryje, Londone. Todėl EVT daug dėmesio skiriama kovai su radikalizmo plitimu internete. Šalių vadovai siekia stiprinti bendradarbiavimą su pasaulinėmis interneto milžinėmis „Google“, „Youtube“, „Facebook“, kad neapykantą skatinantis turinys būtų automatiškai aptinkamas ir pašalinamas iš socialinių tinklų. Tokios priemonės svarbios ir Lietuvai, nes gali pasitarnauti kovojant su propagandos plitimu.

EVT taip pat apžvelgiama saugumo padėtis ES kaimynystėje. Nesiliaujant Rusijos agresijai ir Minsko susitarimų pažeidimams, ES tęsia Rusijai taikomas sankcijas. ESBO duomenimis, šiuo metu paliaubų pažeidimų skaičius pasiekė 2 metų rekordą.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, šalių lyderiai taip pat aptaria prasidėjusias „Brexit“ derybas. ES piliečių teisių apsauga išlieka svarbiausiu prioritetu. Šalių vadovai taip pat svarsto kriterijus, nulemsiančius, į kurį ES miestą iš Londono persikels Europos vaistų ir bankų agentūros.

Europos šalių lyderiai taip pat patvirtino tęsiantys savo įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, kaip įtvirtinta Paryžiaus klimato kaitos susitarime.