„Taika įgavo naują vertę“
„Pastarosiomis dienomis žodžiai „Laisvė“, „Nepriklausomybė“, „Suverenitetas“, „teritorinis vientisumas“ ir „Taika“ įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija.
Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. Išgyvendami tai, kas vyksta Ukrainoje, dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentės žodžiais, laisvė saugi tiek „kiek sugebame ją apsaugoti ir sustiprinti“.
Prezidentė visus ragino „sąžiningai akistatai su realia situacija šalies viduje ir aplink mus“.
„Įvertinkime, ką davė mūsų sutelktos pastangos ir kiek gali kainuoti aplaidumas ar laiku nepriimti sprendimai“, - apeliavo D. Grybauskaitė.
Visą prezidentės D. Grybauskaitės pranešimą galima perskaityti čia.
Prisiminė ir O. Gazmanovą
D. Grybauskaitė nemažą dalį kalbos skyrė informaciniams karams. Nepamirštas liko ir rusų dainininkas Olegas Gazmanovas, sukėlęs pasipiktinimo bangą savo daina „Pagamintas SSSR“.
„NATO gynybos planai neapgins mūsų nuo dezinformatorių, melo ir provokacijų. Atsparumą propagandos mašinai turime išsiugdyti patys. Antraip net nekalta Sovietų Sąjungą šlovinanti dainelė gali virsti atvira destrukcija“, - sakė prezidentė.
Čia ji akcentavo, jog geriausias ginklas – „atsakinga pilietinė šalies žiniasklaida, kuri nepagarbą mūsų valstybei priimtų kaip asmeninį iššūkį“.
Prezidentė paragino visą šalies žiniasklaidą „atskirti melą nuo tiesos“.
Antausis VSD
Prezidentė, neseniai jau pažėrusi kritikos Valstybės saugumo departamentui (VSD), vėl paleido kritikos strėlių į žvalgybos daržą.
„Net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia VSD imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje“, - rėžė D. Grybauskaitė.
VSD veikloje ji užsiminė įžvelgianti „stumdomą atsakomybę už grėsmių prevenciją“.
Prezidentės žodžiais, „savigriova ir trumparegiškumas yra blogiau nei neprognozuojamas kaimynas“.
Akmuo į „darbiečių“ daržą
Prezidentė pažymėjo, kad ES parama „ne amžina“ ir ilgainiui pradės mažėti. Čia ji vėl pabrėžė korupcijos pavojų, ragindama, kad „ekonominė gerovė pasiektų kiekvieną žmogų, o nenusėstų korumpuotų grupuočių kišenėse“.
„Įveikdami sunkmetį ir gelbėdami šalį nuo bankroto, aiškiai pamatėme, kad ne pinigų stygius didžiausia mūsų valstybės bėda. Labiau mus skurdina korumpuotos interesų grupės ir neapgalvotas pinigų švaistymas.
Lietuva gali tapti sąžiningų žmonių galimybių šalimi. Jeigu neleisime jų uzurpuoti sukčiams ir machinatoriams“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė mestelėjo akmenį į Darbo partijos kontroliuojamas institucijas – esą jas siekiama užvaldyti per „partinius kadrus“.
„Prasidedant naujam europinės paramos skirstymo etapui matome, kad prasidėjo dirbtinė vadovų rotacija – partiniais kadrais bandoma pakeisti Europos socialinio fondo agentūros, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros, netgi neįgaliųjų vaikų globos namų, profesinių mokyklų, bibliotekų ir kultūros centrų vadovus.
Valdančioji dauguma, užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas, nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti.“
„Valdžią mums išrenka svetimi pinigai“
Nemažai laiko D. Grybauskaitė skyrė politiniam procesui. „Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme, neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose“, - teigė prezidentė.
Kalbėdama apie artėjančius prezidento rinkimus, ji pirmiausiai pabrėžė rinkėjų aktyvumų.
„Per pastaruosius Seimo rinkimus balsuoti neatėjo ir valstybės ateičiai abejingi liko net 450 tūkstančių jaunų šalies piliečių. Tuomet valdžią mums išrenka svetimi pinigai. Jiems, o ne rinkėjams tampa atskaitingi kai kurie šalies politikai“, - sakė D. Grybauskaitė.
„Pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį“
Metiniame pranešime šiemet D. Grybauskaitė didelį dėmesį skyrė ir užsienio politikai. Ir tai nenuostabu, nes tarptautinių santykių padėtis Europoje pakito dramatiškai, nes Rusija okupavo ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
„Prasidėjus galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje, pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį. Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste“, - teigė šalies vadovė.
Tačiau prezidentė ramina, kad Baltijos šalių nepriklausomybė ir suverenumas bei teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV ir NATO rūpestis.
„Poreikiui atsiradus, iš karto gautas karinis ir politinis pastiprinimas. Šiuo metu turime visas reikiamas karinio saugumo garantijas“, - sakė D. Grybauskaitė.
Kaip žinoma, paaštrėjus tarptautinei padėčiai dėl situacijos Kryme ir Rusijai prie Lenkijos bei Lietuvos sienų surengus neplanuotas karines pratybas, JAV į Lietuvą sustiprinti oro policijos misijai Baltijos šalyse atsiuntė 6 papildomus naikintuvus „F-15”. Iš viso Baltijos šalių oro erdvę šiuo metu stebi 10 naikintuvų.
Solidarumą pademonstravo ir Prancūzija, Didžioji Britanija, Danija, kurios taip pat atsiųs papildomų naikintuvų sustiprinti Baltijos oro policijos misiją, kai baigsis amerikiečių pamaina.
Krizė paskatino bendradarbiauti kaimynus
Pasak prezidentės, tiesioginė grėsmė regiono saugumui išryškino kaimyninio bendradarbiavimo svarbą.
„Puikiai suprasdami, kad regiono stiprybė– vienybėje, visi kartu – lietuviai, lenkai, latviai ir estai vienodai įvertinome grėsmes ir suvienijome savo pastangas saugumui užtikrinti“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pabrėžusi Lietuvos saugumą, šalies vadovė peršoko prie Lietuvos santykių su draugais ir sąjungininkais. Jos teigimu, pastaruoju metu šie ryšiai sustiprėjo, buvo įsitikinta, kad pagrindinis ir saugiausias mūsų užsienio politikos kelias – partnerystė su Europos Sąjungos šalimis, JAV ir bendradarbiavimas NB8 formatu.
NB8 formatas reiškia Lietuvos bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis: Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Latvija, Estija.
Prezidentė pabrėžė, kad bendradarbiavimas NB8 formatu ypač pasiteisino ir tai esanti nauja geopolitinė trajektorija, kuriai daug dėmesio skiria ir JAV.
„Taigi, Lietuva pereina į naują, platesnio strateginio bendradarbiavimo su JAV lygį. Stiprūs politinio ir ekonominio bendradarbiavimo ryšiai Lietuvą sieja su Vokietija, turime strateginės partnerystės sutartį su Prancūzija“, - sako šalies vadovė.
Per 5 metus gynybai - 2 proc. nuo BVP
Jos teigimu, net pats gyvenimas patvirtino, jog narystė NATO bei Europos Sąjungoje yra neabejotina mūsų stiprybė.
„Tai ne tik karinio, politinio ir ekonominio saugumo garantijos mūsų žmonėms, bet ir demokratiškomis vertybėmis, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba grįsti santykiai su kitomis valstybėmis“, - teigia D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuvos narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje palaikė 187 pasaulio šalys iš 193.
„Pasaulis pasitiki Lietuva – pasitikėkime savimi labiau ir patys. Pirmiausia turime susitelkti ir vieningai pasirengti naujiems iššūkiams. Būtina skubiai atnaujinti visų politinių jėgų Nacionalinį susitarimą ne tik dėl šalies užsienio ir saugumo politikos, bet ir dėl adekvataus gynybos finansavimo. Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti dviejų procentų finansavimą šalies gynybai. Nėra kito kelio – kol ateis pagalba, mes patys turime gebėti apsiginti“, - sako D. Grybauskaitė.
Atsakymas referendumo šalininkams
Kalbėdama apie žemės ūkį, prezidentė pasidžiaugė gausia ES parama šiam sektoriui, bet sykiu pastebėjo, kad jo galimybės toli gražu ne pilnai išnaudotos.
„Padarėme viską, kad mūsų šalis per ateinančius septynerius metus iš ES biudžeto gautų 10 proc. didesnę paramą – net 44,5 milijardo litų.Žemdirbiams ir kaimo gyventojams atiteks kone pusė visos šios sumos: net 17,24 mlrd. Lt. Tačiau šalyje vis dar yra 500 tūkst. hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Paskaičiavome, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų“, - aiškino D. Grybauskaitė.
Čia ji mestelėjo repliką, veikiausiai skirtą referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriams.
„Taigi įdarbinkime savo žemę patys ir nereikės bijoti, kad ją išpirks svetimi“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ragina neišsivaikščioti
Kaip ir ankstesniuose pranešimuose, D. Grybauskaitė akcentavo būtinybę puoselėti lietuvių kalbą ir pilietiškumą. Ji taip pat pakvietė „neišsivaikščioti“.
„Jeigu išsivaikščiosime, mūsų vietą užims kiti, kam Lietuva nėra Tėvynė. Mielieji, Lietuva yra pati gražiausia ir geriausia šalis. Ypač kai pavažinėji – tikrai pamatai. Ir ji taps mūsų gerovės namais. Jeigu tikėsime Lietuva. Sausio 13-osios gynėjai mums suteikė galimybę patiems kurti valstybę, o ne parduoti ar atiduoti ją kitiems“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ieškoti darbo - be kyšio
Kalbėdama apie korupcijos prevenciją, prezidentė gyrė kovą su „stambiąja korupcija“, tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo.
Tačiau didelį nerimą prezidentei kelia smulkioji korupcija.
„Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami, nes paperkami. Tik tuomet, kai nė vieno iš mūsų nesaistys korupciniai ryšiai, niekas negalės pirkti ar parduoti pačios Lietuvos“, - konstatavo D. Grybauskaitė.
Pavojaus signalas D. Valiui?
Kalbėdama apie teisės sistemą, prezidentė teigiamai atsiliepė apie teismų sistemą, policiją. Tačiau generalinis prokuroras Darius Valys po metinio pranešimo gali ir sunerimti.
„Čia tebeklesti vyresniųjų prokurorų valdžia, į sistemą neateina naujų žmonių, nesikeičia požiūris į žmogaus teises. Nepakankamai investuojama į profesinį tobulėjimą, neanalizuojama, kokiu keliu eina Europa ir pasaulis, vis dar sunkiai prasimuša naujos idėjos“, - apie prokuratūros darbą kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė prokurorų darbo įvertino žodžiu „nekompetencija“.
„Vien tik vadovų rotacijos nepakanka. Vadovų rotacija gali duoti rezultatų, tačiau akivaizdu, kad rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija, negebančia atskirti realių grėsmių valstybei“, - sakė D. Grybauskaitė.
Įpareigoja Konstitucija
Seime perskaityti metinį pranešimą prezidentui liepia konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai būna apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Prezidentas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.
Vienintelį kartą - 2004 metais - per trumpą tuomečio prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią prezidento apkalta ir R. Pakso nušalinimu nuo pareigų, prezidento metinis pranešimas nebuvo parengtas.
Pagal tradiciją, kartu su Lietuvos parlamento nariais metinio prezidento pranešimo kviečiami klausytis Vyriausybės vadovas ir ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvos teismų, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, miestų ir rajonų merai, kiti garbingi svečiai.
Pernai šalies vadovė metinį pranešimą pristatė birželio 11-ąją. Šiemet metinis pranešimas bus perskaitytas anksčiau - prieš Prezidento rinkimų, kuriuose D. Grybauskaitė siekia antrosios kadencijos, kampanijos pradžią.