„Galbūt rusai nori paleisti tokią „antį“, kad žmonės kalbėtų, jog čia gali būti kažkas panašaus į tai, kas buvo Ukrainoje. Tačiau šie teiginiai yra be jokio pagrindo“, – DELFI sakė Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis.
Jis pabrėžė, kad kol nėra gauta visa informacija iš sudužusio lėktuvo juodųjų dėžių, tol bet kokios kalbos apie galimas priežastis neturi prasmės.
Pašnekovas priminė, kad ir praėjusių metų vasarą įvykusios Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos Ukrainoje atveju, kai žuvo 298 juo skridę žmonės, iškart pasipylė įvairiausios versijos.
„Nukritus lėktuvui, visi įtarimai buvo tokie pat, kaip šiuo atveju. Tačiau tyrimo specialistai gana greitai nustatė, kad buvo sprogimas. Paskui, kai buvo išnagrinėtos juodosios dėžės, tyrėjai visus fragmentus sudėliojo. Rasti „Buk“ pėdsakai ir visa kita. Taigi dabar turime versiją, kuri patikima daugiau nei 90 proc.“, – sakė A. Žentelis.
Praėjus kelioms dienoms po „Airbus 321“ nelaimės ekspertai vardija šias nelaimės priežastis: poveikis iš išorės arba iš vidaus, techninis gedimas, ekipažo klaida, variklio užsidegimas ir kitos. „Galima vardyti visas versijas ir jos lygiavertės, nes kabo ore“, – apibendrino Kauno aeroklubo direktorius.
Jis paaiškino, kad oro linijų atstovo Aleksandros Smirnovo kalbos apie „mechaninį poveikį ore“ yra tiesiog priežasties nekonkretizavimas.
„Mechaninis poveikis ore yra labai plati sąvoka. Tai gali būti tiek iš išorės, tiek iš vidaus atsiradęs poveikis. Iš vidaus jį padaryti galėjo įgula, ekipažas arba keleiviai. Iš išorės – kitų skraidymo aparatų arba objektų sukeltas poveikis“, – dėstė A. Žentelis.
Pats skraido panašiu lėktuvu
Aviacijos ekspertas Rytis Dulinskas DELFI pasakojo, kad pats skraido panašiu į „Airbus 321“ lėktuvu.
„Skraidau su mažesniu jo broliu „Airbus 320“. Ši serija, kaip ir „Boeing 737“, yra vieni populiariausių lėktuvų pasaulyje savo klasėje. Jie skraido jau daug metų ir jų pačių yra labai daug“, – sakė jis.
Pašnekovas šiuos lėktuvus apibūdino kaip „darbinius arkliukus“, kurie jau yra patikrinti laiko, bet dar neatgyvenę savo tinkamumo skraidyti.
R. Dulinskas abejojo, kad lėktuvas galėjo ore subyrėti dėl nepastebėtų konstrukcijos defektų ar dėl eksploatacijos atsiradusių įtrūkimų.
Jo manymu, labiau tikėtinas gali būti teroro akto variantas. „Pavyzdžiui, jeigu lėktuve sprogo sprogmuo ir dėl to įvyko konstrukcijos pažeidimai. Toliau dėl slėgių skirtumo lėktuvas iro dar labiau, kol visai subyrėjo“, – sakė specialistas.
Dar vienas variantas – lėktuvas subyrėjo ore, nes buvo viršytos jo eksploatacinės charakteristikos. Tai gali būti maksimalus greitis, perkrovos ir t. t. Tada dėl apkrovos konstrukcija neišlaiko ir subyra.
„Savaime suprantama, jei lėktuvas numuštas, tada irgi gali subyrėti ore. Vargu ar subyrėjimo priežastimi galėjo būti išsihermetizavimas. Tai labiau yra vienokių ar kitokių konstrukcijos pažeidimų pasekmė“, – sakė R. Dulinskas.
Pašnekovas apibendrino, kad teoriškai kol kas neatmestina nė viena versija ir reikia palaukti duomenų, tačiau iš to kaip lėktuvas išsibarstė ant žemės galima galvoti, kad jis subyrėjo ore.
