Į protesto akciją atėjo apie 25 socialdemokratus. Keliskart protestuotojams sutrukdyti bandė ir net su vienu akcijos dalyviu apsistumdė radikalių pažiūrų veikėjas, Sovietų Sąjungą šlovinantis Jurijus Subotinas.
„Mes už demokratiškus darbo santykius, o ne kapitalo diktatą“, „LSDP vadovai – ar girdit eilinius partijos narius?“, – skelbta socdemų laikomuose plakatuose.
Mitinge protestuota prieš priimtą Darbo kodeksą ir priiminėjamus naujo „socialinio modelio“ įstatymus, iš partijos vadovybės reikalauta vykdyti partijos programą ir rinkimų programoje prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau LSDP vadovai šių raginimų neišgirdo, nes planuotą prezidiumo posėdį perkėlė į Seimą.
„Dabar Socialdemokratų partija pradėjo vykdyti neoliberalią politiką, jos šie žmonės ir nepalaiko. Manau, tokių žmonių partijoje nemažai. Ne kartą apie tai kalbėjau partijos taryboje, bet niekas negirdi“, – žurnalistams kalbėjo su žmona į protesto akciją atvykęs LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.
Politikas sakė naujajame Darbo kodekse matantis daug trūkumų. Pasak jo, naujas dokumentas labai naudingas darbdaviams, bet labai nenaudingas dirbantiesiems.
LSDP narys Povilas Pinelis sakė, kad protesto akcija – ne partijos skilimas, o opozicija esantiems valdžioje ir partijos prezidiume. „Tiesiog yra ir kitokia nuomonė, ir ta nuomonė tokia, kad čia susirinkę žmonės, ir daugiau, kurie neatėjo, kurie bijo, nepritaria vykdomai politikai ir tai laiko arčiau liberalių negu socialdemokratinių nuostatų“, – aiškino P. Pinelis.
Pasak P. Pinelio, dialogo partijoje šia tema nebūta, nė į vieną diskusiją nepavykę prisikviesti partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus. „Panašu, kad jis girdi tik jam ypatingai lojalių jaunimiečių balsus ir nuomones, kurie važiuoja paraginti dėl postų ar dar dėl kitų priežasčių ir imituoja, kad palaiko. Liūdna“, – kalbėjo P. Pinelis.
Paprotestavę socialdemokratai nužygiavo prie Vyriausybės, kur nuo pat ryto prieš Darbo kodeksą protestuoja studentų grupė „Gyvenimas per brangus“ ir profsąjungos.
Palaikančių buvo mažiau nei kritikų
Socdemų mitingas rodo pleištą partijoje, mat pirmoje dienos pusėje prie Vyriausybės mitingavo saujelė Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos atstovų. Jie išsakė paramą naujajam Darbo kodeksui ir skelbė reaguojantys į nesankcionuotą praėjusios savaitės piketą šalia Vyriausybės rūmų, kuriama piktintasi naujojo Darbo kodekso nuostatoms.
Tuo metu Vyriausybės Spaudos tarnyba pirmadienį išplatino premjero Algirdo Butkevičiaus poziciją. Jo teigimu, naujasis Darbo kodeksas priimtas demokratiškai.
„Dėl naujosios Darbo kodekso redakcijos diskutuota visus metus. Trišalė taryba turėjo galimybę demokratiškai apsvarstyti kiekvieną straipsnį, surasti sprendimus ir tą padarė. Seimas, priimdamas Darbo kodeksą, nuo Trišalės tarybos sprendimų nenutolo, todėl sakyti, kad socialinio modelio priėmimo procesas nedemokratiškas – yra neteisinga“, – pranešime cituojamas A. Butkevičius.
Praėjusią savaitę A. Butkevičius protestuotojus kritikavo sakydamas, kad šie neskaitė naujojo Darbo kodekso, tačiau dokumentas iki šiol visuomenei nėra prieinamas.
DELFI primena, kad nepaisydamas daugybės abejonių, kurias išsakė darbuotojų ir darbdavių atstovai, taip pat prezidentė, Seimas praėjusį antradienį priėmė naują Darbo kodeksą, kurio įsigaliojimas paveiks daugelį dirbančiųjų.
Viena naujovių, kurią balsuodami priėmė Seimo nariai, yra nenustatytos apimties darbo sutartys. Sudarius ją darbo darbo atlikimo laikas iš anksto nebus nustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigos darbą atlikti darbdavio kvietimu. Minimali trukmė, kurią turės išdirbti tokią „tuščią“ sutartį pasirašęs darbuotojas - 8 val. per mėnesį. Jeigu negaus darbdavio kvietimo, jam turės būti sumokėtas atlyginimas už 8 valandų darbą.
Be kita ko, Seimas pritarė, kad kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet darbo dienomis. Įprastai bus suteikiama 20 darbo dienų atostogų, viena iš atostogų dalių negalės būti trumpesnė nei 10 darbo dienų.
Taip pat, pagal jau priimtas DK nuostatas, darbdaviams bus lengviau sudaryti ilgesnes terminuotas sutartis, o laikinam įdarbinimui (kad ir užsienyje) įmonėms nereikės licencijavimo. Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.
Seimas taip pat nustatė, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami - jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.