Kaip rodo apklausos rezultatai, dvigubai pilietybei linkę pritarti net 72,3 proc. gyventojų. Dar 6,3 proc. sutiktų, kad tokia galimybė būtų numatyta tik tiems asmenims, kurie Lietuvą paliko iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. Kas dešimtas apklaustasis nepritartų tokiems pakeitimams.
Dvigubos pilietybės idėją karščiau palaiko didesnes pajamas gaunantys gyventojai ir vyrai. Neigiamai ją dažniau vertina vyriausieji ir menkesnio išsimokslinimo respondentai, Vilniaus ir kaimų gyventojai.
Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis". Prezidentas Valdas Adamkus, teigiamai įvertinęs galimybę išeiviams turėti du pasus, siūlė rengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.
Pagal Pilietybės įstatymą, asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, gali turėti du pasus. Tas pats galioja ir jų vaikams, vaikaičiams bei provaikaičiams. Be to, Lietuvos pilietybę gali gauti emigrantų vaikai, gimstantys užsienyje ir automatiškai tampantys atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais, bei kai kurie kiti asmenys.
Pernai birželį Seimas priėmė naują Pilietybės įstatymą, pagal kurį užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir Europos Sąjungos ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams leista turėti du pasus. Tačiau V. Adamkus įstatymą vetavo, pareiškęs, esą jis neatitinka Konstitucijos, įteisina dvigubą pilietybę kaip ne ypač retą išimtį ir diskriminuoja kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus. Seimas valstybės vadovo veto pritarė.
Dauguma emigruotų dėl ekonominių priežasčių
Dauguma žmonių emigrantus – tiek tuos, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1990-ųjų, tiek „naujuosius“ – vertina teigiamai arba bent jau neutraliai. Tiesa, ankstesnių kartų išeiviai vertinami truputį palankiau (atitinkamai 48 proc. ir 46,3 proc.). Neigiamai emigrantus vertina atitinkamai 2,6 proc. ir 4,1 proc. respondentų.
Teigiamai emigrantus dažniau vertina vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Neutraliai – 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.
62,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad emigruoti iš Lietuvos juos galėtų priversti ekonominės priežastys, 9,5 proc. savo emigraciją sietų su bendra atmosfera valstybėje, 4,7 proc. – su nepakankamomis saviraiškos galimybėmis, o 3,4 proc. prisipažino, jog sutiktų tapti „meilės tremtiniais“.
Ekonomines priežastis dažniau minėjo jaunesnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažiausias pajamas gaunantys žmonės, darbininkiškų profesijų atstovai, smulkūs verslininkai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Bendrą atmosferą valstybėje kaip galimos emigracijos priežastį dažniau nurodė aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys apklaustieji, vadovai, specialistai, studentai, didmiesčių gyventojai.
| Ar pritartumėte, kad Lietuvoje būtų įteisinta dviguba pilietybė? (proc.) | |
| Taip | 72,3 |
| Taip, bet ją galėtų gauti tik emigravusieji iki 1990-ųjų | 6,3 |
| Ne | 10,4 |
| Nežino/ neatsakė | 11,0 |
| Iš viso: | 100 |
| Koks Jūsų požiūris į emigrantus, emigravusius iki 1990-ųjų? (proc.) | |
| Teigiamas | 46,3 |
| Neutralus | 41,7 |
| neigiamas | 4,1 |
| Nežino/ neatsakė | 7,9 |
| Iš viso: | 100 |
| Koks Jūsų požiūris į emigrantus, emigravusius po 1990-ųjų? (proc.) | |
| Teigiamas | 48,0 |
| Neutralus | 40,4 |
| Neigiamas | 2,6 |
| Nežino/ neatsakė | 9,0 |
| Iš viso: | 100 |
| Kokios priežastys galėtų priversti jus emigruoti iš Lietuvos? (proc.) | |
| Ekonominės | 62,8 |
| Bendra atmosfera valstybėje | 9,5 |
| Per mažai erdvės saviraiškai | 4,7 |
| Meilė | 3,4 |
| Kita | 9,5 |
| Nežino/ neatsakė | 10,1 |
| Iš viso: | 100 |
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" liepos 8-17 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.