Prieš tai sprendžiant, ar atmesti veto ir antrą kartą priimti Seimo kartą jau palaimintą įstatymą, „už“ balsavo 50, „prieš“ – 16, susilaikė 20 parlamentarų. Norint atmesti prezidento veto, reikalingas bent 71 balsas.
Išeivių atstovė parlamentarų neperkalbėjo
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė, iš Seimo tribūnos pažymėjusi, kad Lietuvos pilietybė išeiviams yra svarbiausias gyvenimo įvertinimas, neįtikino politikų atmesti prezidento veto.
„Apeliuoju į jūsų sąžinę bei gerumą ir prašau išlaikyti mums lietuvišką pilietybę, prigimtinę teisę, - kalbėjo JAV gyvenanti lietuvė. – Gimėme lietuviai ir esame lietuviai. Esame viena šeima, viena tauta. Juk dažnai nepatinka vienas ar kitas vaikas, bet jis vis tiek mūsų. Neatskirkime nė vieno lietuvio iš šios tautos“.
Atremdama kritiką, esą buvo pernelyg išplėstos galimybės turėti dvigubą pilietybę, R. Narušienė teigė, jog įstatyme, tarp kurio rengėjų dirbo ir teisininkai, buvo nurodyti aštuoni atvejai ir visi jie teisiškai pateisinami. Jos žodžiais, ne Seimui ar prezidentui spręsti, ar įstatymas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – tai esanti Konstitucinio Teismo pareiga.
PLB vadovė priminė, kad anksčiau atliktose apklausose dauguma gyventojų pritarė dvigubai pilietybei, V. Adamkus, nors ir vetavo įstatymą, taip pat teigė esąs už tokią nuostatą.
„Kiekvienas lietuvis, kuris pilietybę gavo gimdamas, turi ją išlaikyti, - pabrėžė R. Narušienė. – Įstatymas nėra idealus, bet atidėdami jo priėmimą padarysite žalą sau, Lietuvai ir užsienio lietuviams“.
Pasigedo lygiateisiškumo
Vetuodamas įstatymą V. Adamkus jį sukritikavo kaip neatitinkantį Konstitucijos, įteisinantį dvigubą pilietybę kaip ne ypač retą išimtį ir diskriminuotų kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus.
Anot šalies vadovo, Konstitucija numato, kad Lietuvos pilietis gali turėti antrą pasą tik ypač išimtiniais atvejais. „Įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės, sudarančios teisinių prielaidų dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, bet paplitusiu reiškiniu“, - pabrėžė prezidentas.
V. Adamkaus teigimu, nuostata dėl ES ir NATO šalių pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą, mat remiamasi ne skirtinga asmens teisine padėtimi, o valstybės, kurios pasą jis gauna, priklausymu tam tikrai tarptautinei organizacijai ar valstybių sąjungai.
Pritardami V. Adamkaus veto birželį priimtam įstatymui, parlamentarai sutiko išbraukti ir galimybę turėti du pasus lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena. Anot prezidento, iš įstatymo neaišku, kaip turėtų būti nustatomas gyvenimo „tradiciškumas“.
Po antradienio balsavimo įstatymas leis turėti Lietuvos pilietybę išeivių vaikams, gimstantiems užsienyje ir automatiškai tampantiems atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais.
Draudimas turėti dvigubą pilietybę nebus taikomas asmenims, gavusiems valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl pilietybės, pasą. Tiesa, kol kas tokių sutarčių nėra.
Ir mūsų, ir kitos valstybės piliečiu galės būti tremtiniai, politiniai kaliniai, žmonės, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940-1990 m. okupacijos metu, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Pasitraukusiais iš Lietuvos laikomi asmenys, išvykę gyventi į kitas valstybes, išskyrus buvusią SSRS.
Išimties tvarka už nuopelnus Lietuvai – užsieniečio ar asmens be pilietybės veiklą, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie mūsų šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, - Lietuvos pilietybę gali suteikti prezidentas.
V. Adamkaus siūlymu, priimtas Pilietybės įstatymas galios iki 2010 m. sausio 1 d. Iki to laiko turėtų būti parengtas naujas projektas.
„Pilietybė buvo padaryta preke“
Anksčiau Seimo priimtą įstatymą kritikavę parlamentarai aiškino, kad dvigubą pilietybę tais atvejais, apie kuriuos kalbama įstatyme, galima įteisinti tik keičiant Konstituciją.
Referendumą dėl Konstitucijos pataisų siūlančios Naujosios sąjungos frakcijos nario Vaclovo Karbauskio žodžiais, vetuotas įstatymas pažeidė lygiateisiškumo principą. „Kaip galėsime žiūrėti į akis tautiečiams, kurie gyvena Ukrainoje ar Australijoje?“ – retoriškai klausė jis.
Seimo pirmasis vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas prezidento siūlymų kritiką pavadino „noru įspirti V. Adamkui“ ir taip pat paragino keisti Konstituciją.
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, įstatymu pilietybė buvo padaryta preke. „Mes ne atvėrėme duris, o atlapojome vartus 180 laipsnių“, - aiškino jis.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klumbys aiškino, esą pilietybė rodo santykį ne su tauta, o su valstybe. Tai, kad išeiviai neturi Lietuvos pilietybės, esą nereiškia, kad nutrūksta jų santykis su lietuvių tauta.
Kitas šios frakcijos narys Julius Veselka neišvengė sarkazmo – jis pasiūlė kasmet skelbti aukcioną ir leisti įsigyti dvigubą pilietybę, taip Lietuva esą net užsidirbtų pinigų. „Nenoriu, kad užsieniečiai man išrinktų Lietuvos prezidentą“, - piktinosi parlamentaras.
Savo ruožtu liberalas Gintaras Steponavičius tikino, kad Konstitucinis Teismas aiškiai nesuformulavo išimčių, kuomet galima turėti du pasus, ir paliko tai nustatyti Seimui. Šis esą anksčiau jau rėmėsi teritoriniu principu, pavyzdžiui, spręsdamas žemės pardavimo užsieniečiams klausimą.
Anot G. Steponavičiaus, „negalima neatsižvelgti į istorinę emigracijos giją“. Kadangi Lietuva yra viena iš šalių, kurios gyventojų didžiausia dalis yra išvykusi į užsienį, jis siūlė įteisinti daugiau galimybių turėti dvigubą pilietybę.