Klausk teisininko: ar teisėtai darbdavys padidino darbo krūvį pakeitęs pareigybes?

 (7)
Darbe pakeitė pareigybes. Su tuo sutikau, pasirašiau. Bet pareigybinių dar neturiu ir dar neprašė pasirašyti. Pasirašiau, kad sutinku su naujomis pareigomis nežinodama ką reikės dirbti. Pasirodo, darbo per daug ir jis man per sudėtingas. Pati eiti iš darbo nenoriu. Jei nepasiūlys kito sprendimo, noriu, kad atleistų. Išdirbau daug metų, tikiuosi nemažos išeitinės kompensacijos. Bet kažin ar darbdaviai norės ją mokėti. Ką daryti?
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> ar teisėtai darbdavys padidino darbo krūvį pakeitęs pareigybes?
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, darbo sutartyje nustatytos sąlygos yra privalomos abiem šalims. Darbuotojas privalo tinkamai atlikti savo darbo funkcijas (pareigas), nustatytas darbo sutartyje, be darbdavio sutikimo negali jų pavesti atlikti kitam asmeniui, darbdavys savo ruožtu negali reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, dėl kurio nėra sutarta darbo sutartyje.

Vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi darbo sutarties šalys yra įpareigotos nurodyti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, t. y.: darbuotojo darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją, struktūrinį padalinį); darbo funkciją (tam tikrą profesiją, specialybę, kvalifikacijos darbą ar tam tikras pareigas). Tam, kad būtų tinkamai sudaryta darbo sutartis, šalys privalo susitarti dėl būtinųjų darbo sąlygų. Darbo sutartyje nenurodžius būtinųjų sąlygų, darbo sutartis laikoma nesudaryta.

Vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 4 dalimi šalims leidžiama sulygti ir dėl kitų sutarties sąlygų, pavyzdžiui, išbandymo, nekonkuravimo susitarimas, konfidencialumo įsipareigojimas. Tokios sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutartis galiotų, todėl jos vadinamos papildomomis. Vis dėlto, jeigu buvo susitarta dėl darbo sutarties sąlygų, nesvarbu, ar jos būtinosios, ar privalomosios, darbo sutarties šalims jos yra vienodai privalomos.

Darbo sutarties pakeitimų iniciatoriumi gali būti tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Svarbiausia taisyklė, kurios turėtų būti laikomasi keičiant darbo sutartį – abiejų šalių bendras sutarimas pakeisti kurią nors iš darbo sutarties sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti keičiamos tiek būtinosios, tiek papildomos darbo sutarties sąlygos, tačiau skiriasi jų keitimo tvarka bei reikalavimai.

DK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtinosios sąlygos gali būti keičiamos tik esant išankstiniam rašytiniam darbuotojo sutikimui. Darbuotojo sutikimo buvimas yra esminis reikalavimas norint pakeisti būtinąją darbo sutarties sąlygą. Būtinųjų sąlygų pakeitimas nesant darbuotojo sutikimui galimas tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, t.t.). Tuo atveju, kai esant išimtiniams atvejams keičiamos būtinosios darbo sutarties sąlygos, jos negali būti pakeistos ilgiau nei vieną mėnesį.

Julija Viktorija Flis
Julija Viktorija Flis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Esant išimtiniams atvejams darbuotojas privalo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tačiau jis turi tam tikras specialias garantijas: draudžiama perkelti į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės; darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus darbuotojo pareigybei, atlygis jam neturėtų mažėti, darbuotojui nesutikus. Keičiantis darbo apmokėjimo sąlygoms darbdavys pakeitimus gali įforminti tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui, kuomet norima mažinti darbo apmokėjimo sąlygas (DK 120 straipsnio 3 dalis).

DELFI skaitytojo nurodytu atveju buvo pakeistos darbuotojo pareigos. Pareigybės, kuri yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, pakeitimui pakanka išankstinio raštiško darbuotojo sutikimo dėl darbo sutarties sąlygos pakeitimo pagal darbdavio pasiūlymą. DELFI skaitytojo laiškas leidžia teigti, kad pareigybės pakeitimas buvo padarytas laikantis Darbo kodekso reikalavimų, t. y. gavus rašytinį darbuotojo sutikimą (buvo laikomasi formos reikalavimo). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, toks pakeitimas DELFI skaitytojui turėtų būti privalomas.

Tačiau iš skaitytojo laiško taip pat matyti, kad sutikimas dėl pareigybės pakeitimo buvo gautas išsamiai ir aiškiai neišaiškinus darbuotojui, kokį darbą pastarasis privalės atlikti. Taigi, darbo sutarties pakeitimas turinio prasme nebuvo teisėtas.

DELFI skaitytojas nurodo, kad pagal naują pareigybę darbo per daug ir jis per sudėtingas. Šiuo konkrečiu atveju galimi keli sprendimo būdai, pavyzdžiui, darbuotojas pats galėtų pateikti darbdaviui raštišką prašymą keisti privalomąją darbo sutarties sąlygą – pareigybę, arba kreiptis į Darbo ginčo komisiją.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Teisė

Teismas išnagrinėjo Kazachstano piliečio ekstradicijos bylą (13)

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį uždarame posėdyje išnagrinėjo prokurorų skundą dėl sprendimo neišduoti Lietuvoje prieglobstį gavusio Kazachstano piliečio Syrymo Šalabajevo, kurį Kazachstanas ir Ukraina nori teisti dėl finansinių nusikaltimų.

Prieš teismą stos buvusi teismo finansininkė, iššvaisčiusi kone 200 tūkst. eurų (16)

Kauno apygardos teismas trečiadienį ketina pradėti nagrinėti buvusios Vilniaus apygardos teismo finansininkės Danguolės Zelicionok bylą, kurioje ji kaltinama iššvaisčiusi teismui priklausiusius beveik 194 tūkst. eurų.

A. Valantinas – apie klaidas, į laisvę paleidžiamus mafijos šulus ir teisėjų balius (284)

Lyg pro didinamąjį stiklą stebimi teisėjai patys yra kalti, jeigu nesugeba pasirinkti tinkamos vietos savo linksmybėms, tačiau nereiškia, kad jie negali kartu leisti laisvalaikio. Taip mano prieš tris mėnesius Lietuvos apeliaciniam teismui pradėjęs vadovauti teisėjas Algimantas Valantinas.

STT pričiupas teisėjas – kaltas, bet atleistas nuo bausmės (23)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praneša, kad buvęs Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Butvilas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau bausmė jam nebus skirta.

Klausk teisininko: ar liudytojas gali būti patrauktas atsakomybėn? (7)

Ar gali būti atskleidžiami liudytojai esant administracinei bylai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, chuliganizmo, ir taip jiems keliama civilinė byla dėl neteisingų parodymų davimo?