"Manau, kad čia nėra karštos naujienos, tam tikras blefas D.Pavalkio, kad gal nukreiptų dėmesį nuo diskusijos dėl jo užimamų pareigų. Buvo juk tokia diskusija Darbo partijoje. Manau, kad tai žingsnis daugiau politinis", - BNS sakė V.Tomaševskis.
Anot jo, šių metų vasarą teismo priimtas sprendimas numato, kad visų mokyklų abiturientams turi būti sudarytos vienodos sąlygos mokytis valstybinės kalbos.
"Šio sprendimo negali joks ministras pakeisti. Po teismo sprendimo situacija labai aiški, kadangi teismas pasakė, kad turi būti sudarytos vienodos sąlygos abiturientams, o jei 800 valandų skiriasi lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų ir lietuviškose mokyklose skaičius, tai per metus šios skirtumo niekas nepanaikins. Tai reikalas mažiausiai 8, o gal ir daugiau metų, gal ir 12 metų. Šis teismo sprendimas visiems galioja ir D.Pavalkiui ir būsimam ministrui, kad būtų vienodas valandų skaičius", - kalbėjo V.Tomaševskis.
Darbo partijos deleguotas švietimo ministras D.Pavalkis pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Darbo partijos vadove Loreta Graužiniene pranešė, kad kitais metais tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
"Pasirašysiu įsakymą, kuris numato vieningą egzaminą, paliekame galioti G.Steponavičiaus (buvusio šveitimo ir mokslo ministro - BNS) ir V.Stundžio (buvusio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto - BNS) nuostatą, kuri egzistavo iki įsakymo pakeitimo, kad per egzaminų vertinimo kriterijus bus koreguojamas neatitikimas tarp lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų lietuvių kalbos egzamino", - pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Jo teigimu, liks vienintelis palengvinimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams - jie galės padaryti daugiau klaidų nei lietuviškų mokyklų auklėtiniai. D.Pavalkio teigimu, šis palengvinimas numatytas iki 2019 metų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija birželį konstatavo, kad ankstesnis ministro D.Pavalkio sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Teismas panaikino ministro įsakymo galiojimą nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Ministro įsakymą teismui buvo apskundusi Seimo opozicija.
LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.
"Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui", - rašoma teismo pranešime.
Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.
LVAT taip pat akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai - tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys.
"Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi", - konstatavo LVAT.