- Ankstesniuose savo interviu esate pasakojęs, kad besimokydamas mokykloje nebuvote ramus vaikas: išdaigų, bėgimo iš pamokų ir prasto pažymio skonį žinote. Kiek jums buvo metų, kai kibote į mokslus? O gal tokio lūžio ir nebuvo?
- Pradinėse klasėse buvau beviltiškas pirmūnas, tačiau vėliau kažkas pasikeitė. Tapau pašėlęs vaikas: neklausiau mokytojų, plepėjau per pamokas, ne visada dariau namų darbus... Mane ypa
pykdė, kad mokytojai mažindavo pažymį dėl mano elgesio. Dėl to elgdavausi dar blogiau – susidarė uždaras ratas. Dažnai mano „prisidirbimus” kompensuodavo tik laimėjimai biologijos olimpiadose. Problemų turėjau net ir dvyliktoje klasėje. Tačiau ypač svarbus buvo mano neformalus išsilavinimas įgytas, pavyzdžiui, skaitant knygas. Tėvai jas slėpdavo, varydavo į kiemą. Net gimtadienio proga dovanų norėdavau tiek knygų, kiek man metų. Skaičiau ne tik grožinę literatūrą, bet ir mokslo populiarinimo knygas. Nuo septynerių metų norėjau būti mokslininkas, biologas, o ne gaisrininkas, todėl jau nuo aštuonerių skaičiau „Bestuburiu zoologija“, „Lietuvos žuvys“ ar „TSRS raudonoji knyga“, taip pat knygas apie istoriją, archeologiją, paleontologiją, astronomiją ir, žinoma, chemiją. Tokios žinios neabejotinai prisidėdavo prie išsilavinimo, jei net kažką praleisdavau mokykloje.
Kita vertus, kai mokiausi, svarbiausia buvo stojamieji ir mokykloje išlaikyti egzaminai ir tik po to buvo skaičiuojamas turėtas vidurkis.
- Susidaro įspūdis, kad jaunimas nemato konkretaus sąryšio tarp mokymosi mokykloje ir gyvenimo po mokslo. Toks įspūdis, kad pradėjus „gyventi po mokyklos“, prasidės reikšminga informacija, o mokykloje dėstoma – bereikšmė. Su tuo susijusi ir menka jų motyvacija mokytis.
- Šiandien mokslas yra visa apimantis: jis išaiškina, jis prognozuoja, juo remiamasi. Kaip pats jautiesi būdamas mokslo aparato viduje?
- Mokslo globalumas turi du aspektus. Tarptautinis mokslininkų bendradarbiavimas suglobalėjęs per keletą paskutiniu dešimtmečių: neužtenka užsidaryti savo laboratorijoje ir vienam kažką krapštyti. Tai gerai atspindi kai kurių fizikų arba genomą tiriančių biologų straipsnių autorių sąrašai. Juose dažnai daugiau nei 20 pavardžių. Iš kitos pusės patys mokslo metodai yra suglobalėję. Jei anksčiau molekulių biologas pasirinkdavo vieną geną ir jį tirdavo visą gyvenimą, dabar vis labiau plinta viso organizmo baltymų tyrimai – proteomika, visų genų tyrimai – genomika ar visų genų, dalyvaujančių kokiame nors metaboliniame procese, tyrimai – metabolomika. Jie anksčiau ištirti baltymo kristalinę struktūrą užimdavo kelis metus, dabar vienu metu tiriamos ištisų baltymų grupių ar kompleksų struktūros.
- Ką žmogui duoda mokslininko statusas? Tarptautinį autoritetą? Ką dar?
- Tarptautinį autoritetą? Tikrai? Labai retas pasieka tiek, kad jį žinotų už jo srities ribų. Nemanau, kad net Nobelio premijos laureatai yra tokie žinomi kaip Holivudo žvaigždės ar NBA žaidėjai.
Pagrindinis dalykas ką, duoda mokslinis darbas, tai galimybę dirbti mėgstamą darbą, galimybę pabandyti atsakyti į pačiam rūpimus klausimus. Kartais net pavyksta!
- Mokslą valdantis mokinys ar mokslininkas automatiškai įgauna daugiau galios nei to negebantys daryti. Sutinkate?
- Tai tinka tiek mokslininkui, tiek mokiniui, tiek inžinieriui, tiek politikui. Kas yra mokslas? Žinios, informacija! Posakis „Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“ ypač tinka XXI amžiui. Turintis žinių ar įgūdžių, kurių neturi kiti, yra reikalingas. Mokate kokią nors kalbą, kurią mokantį specialistą Lietuvoje yra labai sunku rasti, rasti darbą ir net derėtis dėl atlyginimo būtų žymiai lengviau.
Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.