Pranešimą „Ūkio plėtra ir galimybės įsidarbinti: kokia aukštojo mokslo pridėtinė vertė?“ skaitęs UAB „Senukų prekybos centras“ generalinis direktorius Nerijus Pačėsa atkreipė dėmesį, kad neturint jų rasti darbą šiais laikais – labai sunku ir patarė, kaip šias savybes išsiugdyti.

Kaip keičiasi aukštojo mokslo misija?

„Techologinė pažanga dabar vyksta žvėriškai sparčia progresija. Jei pažiūrėsime į kelis įdomius tai įrodančius faktus, pamatysime, kad per paskutinius 5 metus skaitmeninė erdvė, jei matuosime ją talpa, augo daugiau nei 1000 proc., anglų kalboje dabar yra 7 kartus daugiau žodžių nei buvo V. Šekspyro laikais, „Google.com“ kasdien gauna daugiau nei milijardą užklausų... Žvelgiant į šiuos faktus nesunku suprasti, kad daugybė rytojaus darbų šiandien neegzistuoja, kad ateityje naudosimės technologijomis, kurios nesukurtos, spręsti problemoms, kurios dar neaktualios“, – sakė N. Pačėsa.

Anot jo, atsižvelgiant į tai turėtų keistis ne tik žmonių mąstymas, požiūris į savo karjerą, bet ir aukštojo mokslo misija.

„Prieš 40 metų, kai prasidėjo technologijų revoliucija, kažkas, kas dabar telpa į mūsų kišenę, buvo pastato dydžio. Galime daryti prielaidą, kad po 25 metų tai bus kraujo kūnelio dydžio. Tikiu, kad turėsime ir tokius dalykus kaip dirbtinė intuicija, gebėjimas iš atminties lengvai traukti bet kokius įvykius, faktus. Nors dabar sunkiai įsivaizduojama, tikiu, kad atsiras įdomus fenomenas –technologijų ir žmogaus vienis“, – spėjo verslininkas.

7 svarbiausi įgūdžiai

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prieš tuos pačius 40 metų pagrindinė aukštojo mokslo misija buvo suteikti žinias ir gebėjimus tam tikroje srityje. Taip pat – ugdyti asmenybę ir jo mąstymą.

Nerijus Pačėsa

„Dabar mes keliame vis didesnį reikalavimą, kad potencialūs darbuotojai būtų labai gerai prisitaikę šiuolaikinėje darbo rinkoje. Kaip tą pasiekti, kai viskas keičiasi taip greitai? Kokių gebėjimų tam reikia? Jei mes kiek į šalį padėtume žinias, kas iš tiesų yra praeities rezultatas – sukaupta anksčiau, suprastume, kad jauniems žmonėms turime suteikti tokius įgūdžius, kurie jiems padės veikti ir aplinkoje, apie kurią mes kol kas silpnai nutuokiame“, – sakė jis.

N. Pačėsa tikino atradęs jam labai įdomų Harvardo universiteto dėstytojo Tony Wagner straipsnį, kuriam jis visiškai pritaria. Mokslininkas išskyrė 7 išgyvenimo įgūdžius, kurie padės būti sėkmingu ateityje.

1. Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas

„Žiūrint iš darbdavio perspektyvos, pagrindiniai lūkesčiai dažnai būna nukreipti į tokių gebėjimų lygmenį. Jaunas žmogus, atėjęs pas darbdavį, labai retai kada gali iš karto pademonstruoti savo žinias, nebent, parodyti, kad gerai valdo kompiuterį ar skaičiuoja. Paradoksas toks, kad kai jis pradeda gauti užduotis, kur galėtų pademonstruoti savo žinias, jau būna sukaupęs pakankamai operatyvinių žinių iš naujos darbo aplinkos. Tuomet ir būna sakoma, kad „Viską, ką išmokau, išmokau darbe“.

Iš jauno žmogaus iš karto tikimąsi, kad jis gebės kritiškai žvelgti į situaciją, sugebės ją išanalizuoti ir bus įvaldęs būdus, kaip ieškoti tų situacijų sprendimų“, – sakė verslininkas.

2. Bendradarbiavimas ir įtaką daranti lyderystė

„Apie bendradarbiavimą mes kalbame daug. Matyti, kad iš mokyklų į darbo rinką atėjęs jaunimas labai sunkiai bendradarbiauja, sunkiai priima grupines užduotis – jiems tai būna iššūkis. Dar sunkiau jie ryžtasi pristatyti grupinį rezultatą. Bet dažnai būna, kad to nemoka ir aukštųjų mokyklų absolventai.

Bendradarbiavimo mokytis darbinėje aplinkoje yra labai sunku, nes šią savybę galima ugdyti per tokias užduotis, kurių atsakomybė nėra tokia kritiškai svarbi. Savo ruožtu darbinėje aplinkoje atsakomybė yra labai svarbi, tolerancija klaidai yra menka. Lyderystės taip pat labai reikia darbdaviams, nes darbinėje aplinkoje mes visi gauname tam tikrą organizacinį pavaldumo rėmą. Be to, atsiranda vis daugiau integracijos, projektų, nyksta vienalytės struktūros. Be lyderystės gebėjimo dirbti yra labai sunku“, – pastebėjo N. Pačėsa.

3. Judrumas ir prisitaikymas

„Dar neseniai gyvenome laikais, kai kažkas kažkur dirbti paskirdavo ir tai būdavo visam gyvenimui nebent su labai mažomis išimtimis. Dabar turime visiškai kitokį požiūrį – kaip tik siekiam išbandyti kuo daugiau darbų, įgyti kuo daugiau patirčių. Ypač pradinėje profesinės karjeros stadijoje.

Tai labai stipriai prieštarauja tam, ko mes visuomet buvome mokomi – gilinti žinias vienoje srityje, kad būtum vis geresnis specialistas. Dabar geras specialistas turi prisitaikyti skirtingose srityse. Vienas iš to mokymosi būdų, pavyzdžiui, privalomos mainų programos aukštosiose mokyklose. Studentas tokiu atveju yra išstumiamas iš komforto zonos ir turi gebėti greitai prisitaikyti kitokioje aplinkoje, kitoje šalyje“, – patikino N. Pačėsa.

4. Verslumas ir iniciatyvumas

„Tai bene labiausiai šiandien visų verslininkų išreikštas lūkestis. Jie nori, kad darbuotojai būtų iniciatyvūs, imtųsi kažką daryti, sugalvotų naujų idėjų, kurios įneštų pokyčių. Kaip mes to galime pasiekti? Tam reikia daug pastangų, tai turi būti integruota į mokymosi programas“, – mano verslininkas.

5. Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija

„Gali pasirodyti, kad žodinė komunikacija dabar nyksta, lieka tik rašytinė, kuri pradeda dominuoti. Tačiau tai toli gražu nėra tai, ko reikia darbo aplinkoje. Joje nereikia kažką pasakyti vartojant kuo mažiau žodžių – kaip rašant trumpąsias žinutes. Reikia per trumpą laiką sugebėti pasakyti esmę ir išgryninti problemą. Nes ko mums dabar ima stigti labiausiai? Laiko. Išmokti efektyviai, gretai ir tiksliai komunikuoti yra labai svarbus įgūdis, kurio, deja, dažnas neturi“, – sakė N. Pačėsa.

6. Informacijos paieška ir analizė

„Gyvename perteklinėje informacijos aplinkoje, todėl išmokti surasti tai, ko reikia, greitai ir tai greitai panaudoti – labai svarbu.

Kartais įsiveliu į diskusijas, kai man pradeda įrodinėti, kad dabar pati perspektyviausia studijų sritis – informacinės technologijos. Esą tik ten dabar „apsimoka“ studijuoti. Tuomet prisimenu laikus, kai pats baigiau mokyklą – 1989 m. Tada visi diskutavo, kad darbą iš karto gausi, jei baigsi anglų kalbos studijas. Prieš dar kelias dešimtis metų gerą darbą gaudavo tie, kurie tiesiog mokėjo skaityti ir rašyti. Tai rodo, kad tendencijos keičiasi per greitai, kad būtų galima aiškiai prognozuoti tokius dalykus kaip perspektyvios studijos. Manau, kad žmonių informacinis raštingumas augs savaime, jei jie norės išsilaikyti darbo rinkoje. Tad greitu metu mums nereikės tiek informacinių technologijų specialistų, šiuos įgūdžius turės visi“, – patikino N. Pačėsa.

7. Smalsumas ir kūrybingumas

„Tikiuosi, dėl šio įgūdžio daug dirbama. Nes ko reikia gerai organizacijai? Kūrybinės distrukcijos. Taip, pastaruoju metu vyrauja požiūris, kad sėkminga organizacija yra ta, kuri – stabili, turi aiškią viziją, tačiau taip nėra“, – patikino verslininkas.

Reikia išmokti mokytis visą gyvenimą

Anot jo, kalbant apie aukštąjį mokslą per verslininkų lūkesčius matyti daug įvairių sričių iššūkių. Pavyzdžiui, ekonominių, kultūrinių ir profesinių.

„Nebėra aišku, ką reiškia būti sėkmingu būsimuoju ekonomistu, nes, kaip rodo patirtys, mes kartais negalime žinoti, kas bus už mėnesio. Be to, pasaulis labai juda, keičiasi, dėl to veikti jame bus tik sunkiau, kaip ir suprasti, kokias žinias suteikti jaunuoliams, kai jos tapo vienu labiausiai besidėvinčiu turtu“, – patikino jis.

Nerijus Pačėsa

N. Pačėsa „tūlais“ vadino jaunuolius, kurie nenori mokytis tokį savo pasirinkimą argumentuodami tuo, kad visą reikalingą informaciją gali rasti internete. Anot jo, svarbu išmokti mokytis nuolat, visą gyvenimą.

„Šiuolaikinėms organizacijoms reikia individų su aukšta tarpasmeninės komunikacijos kompetencija, stipriomis profesinėmis žiniomis, analitiniais ir problemų sprendimo gebėjimais bei kūrybiniu ir strateginiu mąstymu“, – patikino jis.

Raktas į sėkmę – asociatyvus mąstymas

Pasak N. Pačėsos, studijų paskirtis šiuo metu turėtų būti – skatinti intelektinį smalsumą ir mokymosi visą gyvenimą kultūrą, plėsti akiratį ir ugdyti kritinį mąstymą, didinti socialinį integralumą ir atsakomybę.

„Tinkamai ir kryptingai dirbant nuo labai ankstyvo amžiaus susiformuoja mąstymas, kuris padeda spontaniškai generuoti idėjas, rasti skirtingus situacijų sprendimo būdus, kurie yra grindžiami ne patirtimi, o asociacijomis. Tai padeda matyti už paveikslo rėmų, išeiti už dėžutės ribų ir gebėti interpretuoti problemas. Svarbu dabar turėti ne kritinį ir probleminį, o asociatyvų mąstymą“, – pastebėjo verslininkas.

Jis įsitikinęs, kad jaunuoliai sau turi kelti ne klausimą „Ką jie veiks baigę studijas?“, o „Kaip studijos padės asmenybės augimui ir gebėjimui atrasti save įvairiose gyvenimo srityse?“.

„Šiuolaikinis pasaulis ir mes, būdami jo dalimi, tikimės drąsių, kūrybingų, nestandartiškai mąstančių žmonių. Ateitis yra kuriama, todėl turime išmokti ugdyti ne specialistus, o ateities lyderius“, – įsitikinęs jis.