„Pirmiausia pažiūrėkime į stojančiųjų į kolegijas kontingentą. Jie dažniausiai turi daug mažiau balų nei stojantys į universitetus. O jeigu mes propaguojame mintį, kad pedagogas turi būti intelektualas, inteligentas, apsišvietęs įvairiose gyvenimo srityse... Kai mokykla tampa pakaitalu bendruomenei ir dažnu atveju net šeimai, dabar pedagogas turi būti ir tyrėjas, ir duomenų analizuotojas, ir turėti socialinio darbuotojo savybių. Tai tokia sudėtinga kompetencijų mišrainė, kad tikrai reikia išprususio žmogaus“, - DELFI sakė Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja E. Sakadolskienė.
Štai Suomijoje, pasak jos, visi pedagogai - net darželinukų mokytojas - privalo turėti magistro laipsnį. E. Sakadolskienės manymu, norime rezultatų kaip Suomijoje, tačiau mokytojų rengti kaip Suomijoje nenorime.
„Visas pasaulis kalba, kad per paskutinius 20 metų mokytojo darbas drastiškai pasikeitė. Dar prieš 20 metų buvo galima ribotis savo dalyko žinojimu – bet dabar, kai visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, yra šeimos struktūra, daug nepilnų šeimų, kai nėra kitos bendruomenės, kai vaikai net ir su savo bendraamžiais nebendrauja, o bendrauja su kompiuterio ekranu, tai mokykla tampa socializacijos vieta. Ir mokytojas turi mokėti, kaip socializuoti“, - kalbėjo VPU dėstytoja.
E. Sakadolskienės teigimu, dalykų mokytojai dažnai užmiršta, kad moko vaiką, o ne dėstomo dalyko.
Įžvelgia siekį apsaugoti pedagogikos universitetus
„Tai tiesiog būdas apsaugoti vis mažėjantį stojimą į kai kuriuos pedagogikos universitetus ir tokiu būdu bandyti išsaugoti tas struktūras. Štai Švietimo ir mokslo ministerija buvo užsakiusi net kelis tyrimus – paaiškėjo, kad švietime dirba 60-70 proc. kolegijų absolventų, kai VPU absolventų – 15-20 proc. Tai viską pasako“, - teigė Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas.
Jis tikino, kad Suomijoje iš mokytojų magistro diplomų nereikalaujama.
„Yra tokia taisyklė: tas, kas moko, turi būti vienu laipsniu aukštesnis:
rengiantis bakalaurus, turi būti magistras, rengiantis magistrus, turėtų būti daktaras. To pasaulyje daug maž prisilaikoma“, - kalbėjo G. Bražiūnas.
Direktoriaus teigimu, pradinukų mokymui nei magistro, nei daktaro laipsnio nereikia – tam visiškai užtenka bakalauro. Jis siūlo pasižiūrėti į užsienio patirtį - štai Danijoje mokytojai trejus metus rengiami pedagogikos koledžuose.
„Niekas manęs neįtikins, kad edukologijos mokslų daktaras gali geriau susitvarkyti su vaikų darželio grupe negu vaikus mylinti patyrusi auklėtoja, baigusi kolegiją. Moksliškumas anaiptol nepriduoda savybių, kurių reikia dirbant su vaikais“, - kalbėjo Vilniaus kolegijos vadovas.
G. Bražiūno teigimu, daugeliu atveju mokytojai vertinami ne už žinojimą, o mokėjimą tai perteikti, o universiteto tikslas – rengti mokslui, tyrimams didinti moksliškumą.
Pašnekovo manymu, universitetai neturi rengti policininkų, slaugytojų, pradinių klasių mokytojų ir vaikų darželių auklėtojų – šios specialybės labiau reikalauja ne žinių, o gebėjimų. Esą kolegijos bakalauras duoda nepalyginamai daugiau praktikos.
N.Putinaitė: svarbiausia – studijų lygis
testui, kad į pedagogiką įstotų tikrai motyvuoti“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Viceministrės teigimu, pasaulinė praktika įvairi: kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, rengiant pedagogus orientuojamasi į profesines aukštąsias.
Pasak N. Putinaitės, yra žinoma, kad ir kolegijos, ir jų siūlomos studijų programos skirtingos. Ministerija tikisi, kad kolegijos pasinaudos struktūrinių fondų parama pedagoginių programų atnaujinimui.
Kartu viceministrė užsimena, kad studijų programos skirtingo lygo ir universitetuose – esą galbūt ir čia kai kur jos neturėtų būti vykdomos.
„Jeigu kalbame apie kokybišką mokytojo rengimą, tai klausimas
keleriopas: studijų programų kokybė, motyvuoti studentai, kurie ateina ir, kita vertus, patys dėstytojai. Iš šių trijų segmentų susideda kokybė, kurios mes siekiame. Tai bendras visų reikalas“, - kalbėjo N.
Putinaitė.