Kaip DELFI jau rašė, šįmet į valstybės finansuojamas vietas būsimų pedagogų bus priimama bent dvigubai mažiau nei iki šiol, be to, norintys tapti mokytojais turės laikyti papildomą motyvacinį testą. Pedagogikos studentai galės pretenduoti į papildomą stipendiją, jų rengimui bus skiriama dvigubai daugiau lėšų.
„Vis tik šįmet gal nereikėtų taip skubos tvarka įvesti motyvacinio testo, nes jį pagaminti pakankamai sudėtingas dalykas – turi būti labai gerai suformuluoti klausimai, galų gale, atsakymai, kuriuos jaunas žmogus gali pateikti, vienam patiks, kitam ne. Bijau, kad skubant galima daug studentų lengvai atsijoti“, - teigia A. Gaižutis.
Nors, pasak A. Gaižučio, tokie testai faktiškai Europoje yra naudojami, ypač karyboje, menų, sporto specialybėse, tačiau pedagoginėse specialybėse tokie modeliai esą sutinkami rečiau „ir kelia šiek tiek klausimų“.
Kad nori būti mokytoju, įtikinės raštu ir žodžiu
„Motyvacinis testas netikrina žmogaus žinių – tai testas, kuris atskleis žmogaus asmeninę motyvaciją. Tokia praktika taikoma kitose šalyse ir mes neketiname išradinėti dviračio. Jau dabar ekspertai, dirbę su tais dalykais, pasiūlė tam tikrus testo modelius“, - aiškino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Tampa aišku, kad testas turi susidėti iš dviejų dalių – argumentuoto pagrindimo, kodėl žmogus nori stoti į pedagogines studijas, ir pokalbio su komisija. Pasak N. Putinaitės, kalbėjimo kryptys būtų aiškios, iš anksto deklaruotos, tad būtų galima iš anksto ruoštis.
Numatoma, kad sėkmingai išlaikęs motyvacinį testą, papildomai galės gauti iki 2 balų, tačiau net ir nepasisekus testui, į pedagogines studijas su gerais balais įstoti bus įmanoma. „Jei jis yra išskirtinių gabumų, pavyzdžiui, tarptautinės olimpiados matematikos ar fizikos laimėtojas, tačiau motyvaciniame teste silpnai pasirodė, vis tiek tas žmogus turėtų įstoti“, - kalbėjo viceministrė.
Pasak N. Putinaitės, šįmet įstoję į valstybės finansuojamas vietas pedagoginėse specialybėse gaus stipendijas, todėl ir norima motyvuotų studentų.
„Tai yra viešojo sektoriaus sritis – ministerija pirmiausia atsako už pedagogus, mokyklas, švietimo sferą, čia, galima sakyti, Švietimo ir mokslo ministerijos atraminė specialybė. Ir diskusijose, ir kitur išryškėjo, kad stojantiems į pedagogines specialybes labai trūksta motyvacijos – jie net nesistengia pabaigę eiti ir dirbti mokyklose. Jų labai daug baigia, bet kad būtų užsiregistravę kaip norintys dirbti mokytojais – to mes nepastebėjome. Vadinasi, veikiausiai stojama ir studijuojama ne dėl to, kad norima dirbti pedagoginėse specialybėse, o dėl diplomo turbūt“, - teigė N. Putinaitė.
VPU konkurencijos nebijo
Atsirasiantis motyvacinis testas – ne vienintelė permaina pedagogų rengime. Nepedagoginėms aukštosioms mokykloms sudarius sąlygas, pedagogais bus galima tapti baigus bet kurią aukštąją mokyklą.
VPU rektorius tikisi, kad šįmet pedagogiką atskyrus nuo kitų socialinių mokslų, pavyks pritraukti daugiau motyvuotų studentų. Pernai pedagoginės specialybės turėjo konkuruoti su populiariomis socialinių mokslų specialybėmis - pavyzdžiui, teise.
N. Putinaitės manymu, kaip greit atsiras aukštųjų, mesiančių iššūkį VPU, priklausys nuo aukštųjų motyvacijos, skubėjimo perregistruoti ir pedagogų rengimui pritaikyti studijų programas. Pasak viceministrės, šįmet tikėtina, kad labai daug programų nebus užregistruota, tačiau kitąmet, neabejojama, atsiras daug pretendentų.