„Kad suaugusiųjų mokyklose yra lankomumo problemų ir ypač pavasarį, mums nėra paslaptis, tačiau net išbraukus iš sąrašo nelankantį mokinį, mokinio krepšelio lėšų nebesugrąžinsi, nes jos jau išleistos“, – pripažino švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Miestuose, kur mokyklų pertvarka baigta, viceministro teigimu, mokykloms nereikia „prirašinėti“ nesančių mokinių ir taip pateisinti savo egzistavimą. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniuje vis garsiau kalbama apie „mirusias sielas“, kuriomis nuo reorganizacijos neva bando gelbėtis kai kurios vaikų nesurenkančios mokyklos.
Kaip rašė DELFI, Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento specialistai praėjusią savaitę apsilankė sostinės Mstislavo Dobužinskio vidurinėje mokykloje ir rado tik kelias dešimtis vaikų, nors sąrašuose buvo 317. Vilniaus miesto meras Vilius Navickas, tarybai svarstant sostinės mokyklų tinklo optimizavimo problemas, suskubo pareikšti, jog mokykloje registruoti, bet nuo rugsėjo joje nebuvę mokiniai – „mirusios sielos“.
„Reikia kreiptis į prokuratūrą ir išsiaiškinti, kur dingo pusantro šimto krepšelių. Mokykloj – virš 300 sąrašinių vaikų, o kai patikrinome, vienoje klasėje iš 30 – 15, o kitoje iš 11 – vienas“, – piktinosi meras.
Privalės registruoti lankomumą
Paprašytas pakomentuoti situaciją, švietimo ir mokslo viceministras atkreipė dėmesį į tai, kad suaugusiųjų ir jaunimo mokyklose lankomumas – išties sudėtinga problema, tačiau ją spręsti turėtų padėti nuo rugsėjo pradėsiantis veikti centralizuotas mokinių registras, kuriame mokyklos privalės pranešti apie be pateisinimo pamokas praleidžiančius ir mokyklos nelankančius mokinius.
„Mokinių registras bus susietas su gyventojų registro baze. Taip mes matysime kiekvieną vaiką, galėsime fiksuoti į kitas šalis išvykstančius ir iš svetur atvykstančius mokinius“, – prognozavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas.
Laukia skausmingi sprendimai
Pasak V. Bacio, mokinių prirašinėjimo problema aktuali tik mokyklų tinklo optimizavimą atidėliojusiems miestams – Vilniui ir Kaunui.
„Mes visi žinome, kad vaikų mažėja ir kai mokyklų daugiau, nei reikia, prasideda manipuliacijos, nes kiekviena mokykla nori išsaugoti save, nori išlikti, todėl prirašinėja vaikus, kad pateisintų savo buvimą. Šioje situacijoje labai svarbu, kad politikai pareikštų valią ir paliktų tik tiek mokyklų, kiek reikia. Tai – labai skausmingi sprendimai, tačiau nereikėtų į juos painioti pačių įstaigų“, – sakė V. Bacys.
Lankomumo problemos – visų suaugusiųjų ir jaunimo mokyklų kasdienybė. Todėl, viceministro nuomone, visų pirma reikėtų siekti, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų vidurinįjį išsilavinimą įgytų laiku.
„Iš laikotarpio, kai mokslas buvo nuvertintas, turime kartą, kuri metė mokslus, o dabar sugalvoja, kad nori stoti į kolegiją ar universitetą, todėl siekia viduriniojo išsilavinimo. Vis dėlto tai – laikina problema, po dvejų-trejų metų didžioji Lietuvos gyventojų dalis jau turės vidurinį išsilavinimą“, – prognozavo viceministras.
Darbdaviams mokiniai nerūpi
Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinėje mokykloje mokinių migracija vyksta nuolat. „Labai daug mūsų mokinių išvyksta gyventi į užsienį ar kitus miestus, tačiau juos pakeičia kiti, nes priėmimas į suaugusiųjų mokyklas vyksta visus metus. Nuo rugsėjo maždaug 100 mokinių išbraukėme ir panašiai tiek pat priėmėme. Iš viso mokosi virš 400“, – DELFI sakė mokyklos direktorė Jolanta Čeponaitė, pridurdama, jog didžioji dalis žmonių mokyklą meta ne dėl tingėjimo, o dėl to, kad nebepajėgia mokymosi derinti su darbu.
„Darbdaviai dabar visiškai neatsižvelgia į tai, kad žmogus mokosi. Faktiškai jam pasakoma – arba dirbi, arba mokaisi. Tačiau kitiems pavyksta viską suderinti, juolab, kad dauguma mokosi vakare, dieninės tik dvi klasės“, – pasakojo mokyklos vadovė.
Paklausta, kaip suskaičiuoti migruojančios mokinių bendruomenės mokinio krepšelio lėšas, J. Čeponaitė minėjo, jog mokykla savivaldybės ekonomistams kiekvieną mėnesį teikia duomenis apie išbrauktus ir naujus mokinius. Vieni išeina, kiti į jų vietą ateina, tad „per laiką susilygina“.
Pasak DELFI pašnekovės, pavasarį dalis mokinių nubyra dėl prasidėjusių darbų statybose. „Ne paslaptis, yra ir tingėjimo, tačiau dvyliktokams mokslo metų pabaiga – kaip tik proga labiau susikaupti, nes artėja egzaminai“, – atkreipė dėmesį J. Čeponaitė.
Pradės pomidorų sezoną
Vilniaus Varpo mokyklos vadovei pritarė ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro, kuriame mokosi per 2 tūkst. mokinių, direktorius Vitalijus Vėteris: „Ispanijoje tuoj prasidės pomidorų sezonas, tai nežinau, kiek mokinių turėsime“.
Direktoriaus nuomone, jei ne socialinės sąlygos, suaugusių mokinių migracija būtų mažesnė. „Dabar žmonės dažnai priversti mesti mokslus, nes nepragyvena. Tačiau paprastai išėjusius pakeičia kiti – vaikučius paauginusios mamos, svetur darbų netekę ar dėl šeimyninių aplinkybių parvykę žmonės“, – pasakojo V. Vėteris.
Įdomu tai, kad Kauno suaugusiųjų centre yra ne tik vyresnės, bet ir pagrindinės ir net pradinės klasės. Pastarąsias paprastai lanko mūsų šalyje gyvenantys kitataučiai. „Šiemet turim tik vieną pradinuką – čigonų kilmės mokinį. Lankomumas ne koks, tačiau žmogus stengiasi, jau pradeda po truputį skaityti ir rašyti“, – pasidžiaugė direktorius.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro nubyrėjusių mokinių ir veltui išleistų mokinio krepšelių problema aktuali visoms savivaldybėms. „Suaugusiems vidurinis mokslas neprivalomas ir jei žmogus mato, kad nespėja, tiesiog meta. Taip elgiasi ir studentai, kurie nemoka už mokslą – krepšelio lėšos išleidžiamos, o rezultato nėra“, – apgailestavo V. Bacys.