„Gerbiu savivaldos atstovų sprendimą, tačiau atidėliojimas absoliučiai nieko neduos, tik dar metams visiems kels įtampą. Juk mokytojai, kad galėtų normaliai dirbti, visų pirma turėtų jaustis saugiai žinodami, kokią jų mokykla bus: gimnazija, pagrindinė ar keturmetė“, – komentavo vicemeras.
Planuota reorganizuoti 15-17 mokyklų
Nuo rugsėjo 1 dienos buvo planuota reorganizuoti 15-17 Vilniaus mokyklų: turinčias mažiau mokinių sujungti su didesnėmis, kai kurioms leisti nekomplektuoti kai kurių klasių, tapti gimnazijomis ir pan.
„Jau dabar kai kurių Vilniaus bendrojo lavinimo įstaigų finansinė situacija tokia, kad lėšų darbo užmokesčio fondui pakanka tik iki rugsėjo 1 dienos“, – atkreipė dėmesį Švietimo departamento vadovas. Pagal įstatymą, savivaldybė turi galimybę perskirstyti 5 proc. mokinio krepšelio lėšų, tačiau nežinia, ar jų užteks.
Neaišku, ar gaus atlyginimus
G. A. Petronis mano, kad iki rugsėjo Vilniaus mokyklų mokytojai gaus atlyginimus, tačiau kaip bus paskui – neaišku, nes kai kurioms mokykloms iki metų pabaigos trūks daugiau nei po 300 tūkst. litų.
Didžiausios finansinės problemos kamuoja Vilniaus „Versmės“ vidurinę mokyklą, kurioje mokosi daug specialiųjų poreikių vaikų, rusišką „Vingio“ vidurinę mokyklą, mišrią Liudvinavo vidurinę mokyklą, rusišką „Ateities“ vidurinę mokyklą ir baltarusišką Pranciškaus Skorinos vidurinę mokyklą.
Kokie minėtų mokyklų finansiniai trūkumai Švietimo departamento direktorius etikos sumetimais nenorėjo įvardyti. Tačiau iš minėtų įstaigų išskyrė „Versmės“ vidurinę, kurios finansinės problemos „ko gero slypi pačioje mokinio krepšelio metodikoje“.
„Specialiųjų poreikių vaikams mokinio krepšelis turėtų būti didesnis, nei yra. Praėjusių metų duomenimis, visoms mokykloms, kurios turėjo specialiąsias klases, trūko mokinio krepšelio lėšų, todėl Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaryta darbo grupė šiai problemai spręsti. Tikiuosi, tokių nesusipratimų neliks“, – vylėsi G. A. Petronis.
Daugiausia krepšelių – didžiosiose gimnazijose
Geriausia finansinė padėtis – didžiosiose sostinės gimnazijose: Mykolo Biržiškos, Žirmūnų, Gabijos, Žemynos, Vytauto Didžiojo, Karoliniškių ir kitose. Čia ne tik nesiskundžiama mokinių skaičiumi, bet ir, komplektuojant klases, jis didinamas iki 30.
Finansiškai gerai gyvena ir perpildytos mokyklos, kuriose mokymas organizuojamas dviem pamainomis. Kuo daugiau mokinių, tuo daugiau mokinio krepšelių. Tačiau. G. A. Petronio teigimu, savivaldybės atstovai pagal galimybes siekia, kad perpildytose mokyklose klasių komplektų skaičius būtų mažinamas.
„Kita vertus, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus nereikės ir tokių drastiškų priemonių: antros pamainos pačios natūraliai nunyks“, – prognozavo Švietimo departamento vadovas.
Neuždarė nė vienos mokyklos
G. A. Petronio duomenimis, Vilniuje nebuvo uždaryta nė viena mokykla, jų tiek pat, kiek „geraisiais laikais“, tačiau keitėsi kai kurių tipas.
Kaip parodė kitų rajonų patirtis, vykdant mokyklų tinklo pertvarką neįmanoma apsieiti be skandalų, tačiau, kaip pastebi viceministras V. Bacys, jei šalies rajonuose buvo po 1-2 „karštus taškus“, Vilniuje ir Kaune, kur daugiausia mokyklų ir niekaip nepavyksta įgyvendinti reorganizacijos, tokių taškų po 7-8.
Vienas iš tokių – rusiška „Juventos“ gimnazija, kurios nuo neramumų neapsaugojo nei populiarumas, nei pakankamas mokinių skaičius. Iš pradžių ją bandyta jungti su Lukiškių vidurine mokykla, vėliau, tėvų aktyvo teigimu, nesuteikta galimybė pilnai komplektuoti gimnazines klases, nors tai buvo numatyta dar 2005 metais Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintame bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos plane.
„Problema ta, kad pati Vilniaus miesto taryba to plano nesilaiko. Sužinojęs, kad reorganizacija atidedama dar metams, aš pasipiktinau, nes vėl bus tempiama guma“, – DELFI sakė šios mokyklos tėvų atstovas.
Pasak vilniečio, aplink esančios mokyklos, kaip planuota, netapo pagrindinėmis, vis dar renka vyriausias klases, todėl tampa sunku užtikrinti normalų „Juventos“ gimnazijos gyvavimą. „Jeigu mūsų mokyklai būtų leista formuoti mažiukų klases, tai būtų pusė bėdos, tačiau taip nėra, nors, pvz., Vasilijaus Kačalovo gimnazijai leista. Klausimas, kodėl vieniems galima, kitiems ne? Planas seniai patvirtintas, tačiau realybėje – absoliuti painiava“, – sakė vilnietis.
Tėvų atstovo nuomone, Vilniaus taryba reorganizaciją sustabdė dėl to, kad politikams nenaudinga priimti nepopuliarius sprendimus. „Viena mokykla ieško užtarimo vienoje partijoje, kita – kitoje, o reikalai nejuda. Politikai leidžia sau vilkinti svarbius sprendimus, nes niekas nepareikalaus atsakomybės: šiandien sėdi jie, rytoj jau kiti“, – komentavo DELFI pašnekovas.
Svarstys, kada pradėti pertvarką
Metams reorganizaciją atidėjusi Vilniaus Taryba dabar svarstys, ar sostinės mokyklų tinklo pertvarka pradėti nuo 2011 metų rugsėjo.
Pertvarkos projektą teikusio Švietimo departamento vadovo G. A. Petronio teigimu, jo priešininkų argumentas, kad reorganizacija nebuvo plačiai aptarta su vietos bendruomenėmis. Kita vertus, laukiama Švietimo įstatymo pataisų, kurios galbūt atvers naujų galimybių miesto pakraščių ar tautinių mažumų mokykloms.