Atidaryta emocijų ir jausmų kupina „Misija Sibiras“ paroda

 (29)
Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta dešimtmetį švenčiančio projekto „Misija Sibiras“ fotografijų paroda „10 metų gyvos istorijos“, rašoma „Misija Sibiras“ pranešime spaudai.
© DELFI / Tomas Vinickas

Parodos lankytojams projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai atvėrė dešimt metų trunkančios istorijos duris: pateikiama 14 kruopščiai atrinktų įgyvendintų ekspedicijų akimirkų. Būtent tiek – 14 jaunimo ekspedicijų – apsilankė lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire, sutvarkė daugiau nei 100 lietuviškų kapinių ir susitiko su ten tebegyvenančiais lietuviais nuo pat projekto vykdymo pradžios.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė pažymėjo, kad „Misija Sibiras“ paroda pradeda kelią į svarbiausius tremčių minėjimus: „Šiandien čia daug pozityvo. Nors artėja liūdnos atminties sukaktys, „Misija Sibiras“ jaunimo nuopelnas, kad galime atsisakyti raudų ir geriau suvokti bei apmąstyti savo istoriją.“

Kultūros ministras Šarūnas Birutis prisipažino, kad paroda netikėtai nustebino: „Esu džiugiai nustebintas rezultatais, kurie pranoko visus lūkesčius. „Misija Sibiras“ iš nedidelio projekto tapo reiškiniu. Matyt, yra labai mažai žmonių, kurie gatvėje paklausti apie šį projektą nežinotų, kas tai. Jaunatviška energija užkrečia kitus, todėl ateinantis projekto dešimtmetis yra užtaisas į ateitį – tik taip sustiprinsime mūsų visų pilietiškumą.“

„Misija Sibiras“ Patarėjų tarybos narė, „Delfi“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad šis projektas liudija gyvą istoriją: „Viena yra skaityti, visai kas kita nuvažiuoti ir pačiupinėti tikrą istoriją savomis rankomis.“

„Per 10 metų „Misija Sibiras“ tapo tikru projektu – pilnu emocijų ir jausmų. Tai padaryti itin sunku, tačiau „Misija Sibiras“ tai turi. Daugiausiai emocijų turinti ekspedicijos akimirka, kuri sugraudina kiekvieną Sibire sutiktą lietuvį, stovyklavietėje iškeliama trispalvė. Čia ateina suvokimas, kas yra mūsų valstybė, kodėl mes vykstame į tolimąjį Sibirą ir stengiamės išsaugoti istoriją“, – apie tikruosius projekto pasiekimus dalinasi Labdaros ir paramos fondo direktorius, „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Kiekviena fotografija parinkta taip, kad parodos lankytoją supažindintų su ekspedicijų dalyvių kasdienybe: skirtingais metais įgyvendintos ekspedicijos nėra laiko juosta, tai dešimtmetį trunkanti istorija, kuri pasakoja apie pirmąją pažintį su Sibiru, nykstančių kapinių išsaugojimą, kupinus jausmų susitikimus su lietuviais ar stovykloje plevėsuojančios trispalvės reikšmę.

Parodoje galima susipažinti su visų ekspedicijų rezultatais, aplankytų vietovių specifika ir tremties ypatumais. Pateikiama sieninio žemėlapio instaliacija suteikia galimybę įsivaizduoti aplankytas vietoves ir dar geriau suprasti ekspedicijų dalyvių įveiktus atstumus.

Paroda veiks iki 2016 m. kovo 20 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (Arsenalo g. 1, Vilnius) darbo valandomis.

Tremčių ir įkalinimų laikotarpis – vienas iš skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. 1941 m. birželio 14 d. pradėtos masinės represijos, kurias prieš lietuvių tautą vykdė Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis trėmimo dienomis – 1941 m. birželio 14–16 d. – buvo represuota virš 17 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. Lietuvos piliečių.

Sovietinės ir vokiečių okupacijos metais vykdytas teroras įpareigoja neužmiršti ir įprasminti mūsų tautiečių atminimą šiuolaikinės visuomenės kontekste. Nuo 2005 m. įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes.

Per dešimt projekto „Misija Sibiras“ gyvavimo metų savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 10 000 jaunų žmonių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Akis bado klaidos ir dviprasmybės: matematikas patikrino, kokias užduotis turi spręsti šalies moksleiviai (266)

Šiemet nusprendę iš karto neviešinti užduočių, kurias turėjo spręsti nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvavę moksleiviai, Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovai, panašu, sau išsikasė duobę.

Rektoriai sukritikavo naują E. Jovaišos siūlymą: tai grįžimas į praeitį (64)

Rektoriai nevienareikšmiškai vertina Seime registruotą Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovo Eugenijaus Jovaišos siūlymą universitetų valdymą grąžinti senatui: dalis tokią iniciatyvą sako esant žingsniu atgal, kai kurie svarsto, kad aukštųjų mokyklų valdymą būtų galima perduoti akademinei bendruomenei.

Abiturientai laiko rusų kalbos egzaminą (40)

Šeštadienį Lietuvos abiturientai laiko užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą.

Siūloma keisti rektorių rinkimų ir atleidimo tvarką (24)

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas užregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis lemiamas vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme grąžinamas universiteto akademinę bendruomenę atstovaujančiam Senatui.

Psichiatras: atrodo, kad dabar tėvai bijo vaikų (43)

Tėvystės reikia mokytis kaip abėcėlės, tik tada bus galima su vaikais susitvarkyti, jų nebijoti – kartais atrodo, kad vyrauja pedofobija, suaugusieji mano, kad, vos ką nors pasakę vaikams, pateks į kalėjimą.