Atidaryta emocijų ir jausmų kupina „Misija Sibiras“ paroda

 (29)
Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta dešimtmetį švenčiančio projekto „Misija Sibiras“ fotografijų paroda „10 metų gyvos istorijos“, rašoma „Misija Sibiras“ pranešime spaudai.
Atidaryta emocijų ir jausmų kupina „Misija Sibiras“ paroda
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Parodos lankytojams projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai atvėrė dešimt metų trunkančios istorijos duris: pateikiama 14 kruopščiai atrinktų įgyvendintų ekspedicijų akimirkų. Būtent tiek – 14 jaunimo ekspedicijų – apsilankė lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire, sutvarkė daugiau nei 100 lietuviškų kapinių ir susitiko su ten tebegyvenančiais lietuviais nuo pat projekto vykdymo pradžios.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė pažymėjo, kad „Misija Sibiras“ paroda pradeda kelią į svarbiausius tremčių minėjimus: „Šiandien čia daug pozityvo. Nors artėja liūdnos atminties sukaktys, „Misija Sibiras“ jaunimo nuopelnas, kad galime atsisakyti raudų ir geriau suvokti bei apmąstyti savo istoriją.“

Kultūros ministras Šarūnas Birutis prisipažino, kad paroda netikėtai nustebino: „Esu džiugiai nustebintas rezultatais, kurie pranoko visus lūkesčius. „Misija Sibiras“ iš nedidelio projekto tapo reiškiniu. Matyt, yra labai mažai žmonių, kurie gatvėje paklausti apie šį projektą nežinotų, kas tai. Jaunatviška energija užkrečia kitus, todėl ateinantis projekto dešimtmetis yra užtaisas į ateitį – tik taip sustiprinsime mūsų visų pilietiškumą.“

„Misija Sibiras“ Patarėjų tarybos narė, „Delfi“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad šis projektas liudija gyvą istoriją: „Viena yra skaityti, visai kas kita nuvažiuoti ir pačiupinėti tikrą istoriją savomis rankomis.“

„Per 10 metų „Misija Sibiras“ tapo tikru projektu – pilnu emocijų ir jausmų. Tai padaryti itin sunku, tačiau „Misija Sibiras“ tai turi. Daugiausiai emocijų turinti ekspedicijos akimirka, kuri sugraudina kiekvieną Sibire sutiktą lietuvį, stovyklavietėje iškeliama trispalvė. Čia ateina suvokimas, kas yra mūsų valstybė, kodėl mes vykstame į tolimąjį Sibirą ir stengiamės išsaugoti istoriją“, – apie tikruosius projekto pasiekimus dalinasi Labdaros ir paramos fondo direktorius, „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Kiekviena fotografija parinkta taip, kad parodos lankytoją supažindintų su ekspedicijų dalyvių kasdienybe: skirtingais metais įgyvendintos ekspedicijos nėra laiko juosta, tai dešimtmetį trunkanti istorija, kuri pasakoja apie pirmąją pažintį su Sibiru, nykstančių kapinių išsaugojimą, kupinus jausmų susitikimus su lietuviais ar stovykloje plevėsuojančios trispalvės reikšmę.

Parodoje galima susipažinti su visų ekspedicijų rezultatais, aplankytų vietovių specifika ir tremties ypatumais. Pateikiama sieninio žemėlapio instaliacija suteikia galimybę įsivaizduoti aplankytas vietoves ir dar geriau suprasti ekspedicijų dalyvių įveiktus atstumus.

Paroda veiks iki 2016 m. kovo 20 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (Arsenalo g. 1, Vilnius) darbo valandomis.

Tremčių ir įkalinimų laikotarpis – vienas iš skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. 1941 m. birželio 14 d. pradėtos masinės represijos, kurias prieš lietuvių tautą vykdė Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis trėmimo dienomis – 1941 m. birželio 14–16 d. – buvo represuota virš 17 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. Lietuvos piliečių.

Sovietinės ir vokiečių okupacijos metais vykdytas teroras įpareigoja neužmiršti ir įprasminti mūsų tautiečių atminimą šiuolaikinės visuomenės kontekste. Nuo 2005 m. įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes.

Per dešimt projekto „Misija Sibiras“ gyvavimo metų savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 10 000 jaunų žmonių.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas: kai kurie universitetai bankrutuoja morališkai (213)

Renkantis universitetą dažnam abiturientui tenka išgirsti visokių replikų, pavyzdžiui, koks universitetas ruošia tik ūkininkus, ten mokytis labai sunku arba čia įstoja visi, kurie turi pinigų. Komunikacijos specialistai sako, kad universitetų įvaizdis yra jų darbo atspindys.

Stojantiesiems antrame etape liko per beveik 2 tūkst. nemokamų studijų vietų (5)

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Aukštosiose – dramatiška padėtis: kai kurios nukraujavo kone perpus (344)

Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų atsidūrė itin nepavydėtinoje padėtyje. Paskelbus pagrindinio priėmimo į studijas rezultatus paaiškėjo, kad jų duris šiemet greičiausiai pravers kone dvigubai mažiau studentų.

Iš Lietuvos sprunka, kas gali: specialistai, kurių netrukus nebeliks (1843)

Emigracijos mastai jau nebestebina, o tiesiog šiurpina. Svetur išvyksta ne tik vos mokslus baigę abiturientai, ilgalaikiai bedarbiai, bet ir išsilavinę jaunuoliai kartu su profesionaliais specialistais.

Mokytoja ekspertė įvertino 38 balus gavusio abituriento rašinį (508)

Praėjusią savaitę į DELFI kreipęsis abiturientas sakė esąs nusivylęs gautu 38 balų įvertinimu. Tačiau rašinį perskaičiusi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė mano, kad jaunuolis gavo netgi per daug.