Štai ką jis patarė (ir suteikė galimybę mesti žvilgsnį į virtuvę):

Nemanykite, kad kiekvienas ingredientas yra tobulas. „Visi pasaulio restoranai meluoja apie tai, iš kur įsigytas maistas. Na, gal nemeluoja, gal nutyli, – pasakoja Fredas. – Restoranuose svarbu pinigai, vyriausiasis virėjas pataupys – su skrebučiais, padažais ar salotomis. Galiu nupirkti organinių salotų gūžę už 5 dolerius arba tris iš „Cisco“ (didelio restoranų tiekėjų tinklo) už 3 dolerius. Jei nesate mikrobiologas, skirtumo tarp organinių ir neorganinių salotų tikrai nepastebėsite. Na, o mes vis tiek galime jums sakyti, kad jos organinės.

Nesitikėkite, kad visas maistas yra šviežutėlis. „Žmonės kvaili, – negailestingai sako Fredas. – Jiems atrodo, kad maistas stebuklingas. Taip nėra. Maisto produktai dažnai yra iš didelių prekybos centrų. O kai ko nors pritrūksta virtuvėje, siunčia indų plovėją į parduotuvę nupirkti.“

Fredo nuomone, patys esame kalti, jei manome, kad kiekvienas produktas pirktas iš artimiausio ūkio. „Dauguma restoranuose valgančių žmonių yra kvailoki, – sako Fredas. – Jie tiesiog džiaugiasi, kad nereikėjo gaminti patiems. Taigi, jei meniu neparašyta, kad tos salotos pirktos iš ūkininko Joe, lažinuosi, kad jos pirktos iš „Cisco“.

Negalvokite, kad viskas gaminta vietoje. „Žmonės galvoja, kad viskas pagaminta tą pačią dieną, bet iš tiesų daugelyje patiekalų yra parduotuvėse pirktų ingredientų. Vištiena salotose – konservuota, iš skardinių. Vištienos kotletas buvo užšaldytas. Užsisakinėkite išmintingai. Visada yra patiekalas, kuris yra vyriausiojo virėjo pasididžiavimas, kurį jis gamina pats. Mūsų meniu tai vadinama „ypatingasis“. Štai ką reikia užsisakyti.“

Restoranai pakeičia patiekalų komponentų paskirtį. Žmonės galvoja, kad kiekvienas patiekalas pagamintas nuo nulio, o iš tiesų daugybė ingredientų būna paimti iš kitų patiekalų. „Pavyzdžiui, mūsų omarų patiekalas. Žmonėms patinka padažas, bet tai tiesiog omarų sriuba, o sriuba – iš pakelių. Atidarome ir suberiame į ją supjaustytą omarą“, – pasakojo Fredas.

Fredo patarimas: restoranams tenka keisti ingredientų paskirtį, kad sumažintų išlaidas. Atkreipę dėmesį į meniu greičiausiai suprasite, kur taip daroma.

Reikia žinoti, ko klausti. „Atidžiai perskaitykite meniu. Jei neparašyta, kad omaras iš Meino, taip ir nėra. Jis – užšaldytas ir atgabentas. Manęs klausia: „Ar omaras šviežias?“ Atsakau „taip“, nes tai tiesa, – juokiasi Fredas. – Tačiau reikėtų klausti: „Ar omaras šaldytas?“
Fredas yra dirbęs restoranuose, kuriuose krabai ir omarai būdavo patiekiami šaldyti.

Žinokite išimtis. Fredas dirbo keliuose restoranuose, kuriose nėra pigesnių nei 20 dolerių užkandžių žmogui, o klientai labai turtingi. Tačiau ne visi tokias kainas uždėję restoranai yra vienodi. Jis pataria nevalgyti brangiuose restoranuose, apie kuriuos nėra rašę vertintojai.