Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad jeigu esate priverstas bendrauti su į intrigas linkusiais, vaidingais ir nuolat viskuo nepatenkintais žmonėmis, jūs patenkate į grupę, kuriai gresia ankstyva mirtis.
Kopenhagos universiteto tyrėjai nustatė, jog nuolatiniai konfliktai du ar tris kartus padidina mirties riziką tiek vyrams, tiek moterims, nors visiškai paaiškinti už to slypinčių priežasčių mokslininkai kol kas negali.
Ankstesni tyrimai rodo, kad infarkto ar insulto rizika didėja tiems, kurie labiau linkę į nerimą ar dažnai pykstasi su savo artimaisiais. Išskirtiniai partnerių ir vaikų reikalavimai – vienas rizikos veiksnių. Taip pat mokslininkai nustatė, kad šiuo atžvilgiu sveikatą teigiamai veikia didelis draugų ratas ir aplinkinių palaikymas.
Tai, kaip mes reaguojame į įvairias situacijas ir elgiamės su artimaisiais, priklauso nuo mūsų pačių. Čia svarbų vaidmenį atlieka žmogaus charakteris ir jo gebėjimas susidoroti su stresu.
Mokslininkai mano, kad ankstyvos mirties rizika susijusi su fiziologinėmis reakcijomis į stresą, tokiomis kaip padidėjęs kraujo spaudimas ar širdies ir kraujagyslių ligos. Ekspertai mano, kad tuo metu, kai vyrai patiria įtampą, padidėja kortizolio kiekis, o tai gali neigiamai paveikti jų sveikatą.
Danų mokslininkai ilgalaikį tyrimą, skirtą darbui, nedarbui ir sveikatai, pradėjo 2000 metais. Jame dalyvavo 9875 vyrai ir moterys, kurių amžius nuo 36 iki 52 metų. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ryšį tarp ankstyvos mirties ir stresą sukeliančių tarpusavio santykių su artimaisiais.
Mokslininkai padarė išvadą, kad dažni rūpesčiai ir ypatingi reikalavimai iš partnerių ir vaikų pusės ankstyvos mirties riziką nuo išorinių priežasčių padidina nuo 50 iki 100 procentų.
Ekspertai pažymėjo, kad įtampą keliančios socialinės situacijos labiausiai kenkia sveikatai tuоmet, kai žmogus lieka be darbo. Taigi, bedarbių grupėje stipriai išauga mirties dėl išorinių priežasčių rizika. Vyrai labiausiai pažeidžiami nerimo būsenoje, kurią kartais sukelia jų žmonų ar draugių reikalavimai bei priekaištai.
Daktarė Rikke Lund iš Kopenhagos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto mano, kad nerimas ir konfliktai yra gyvenimo dalis, tačiau žmonės, kurie dažnai patenka į konfliktines situacijas, susiduria su didesne rizika. Juo labiau, R. Lund įsitikinusi, kad problemą galima išspręsti. Ji tikina, kad išvengti ankstyvos mirties grėsmės dėl įtampos, kurią kelia nesklandumai santykiuose, jums padės įsikišimas į konfliktus, vykstančius už darbo ribų.
Profesorė Angela Clow iš Vestminsterio universiteto Psichologijos ir fiziologijos fakulteto pažymėjo, kad tokios tyrimo išvados nebuvo netikėtos. „Būtų įdomiau pažvelgti į biologines sąsajas, išsiaiškinti, kodėl arba kaip konfliktai didina mirties riziką“, - pažymėjo mokslininkė.
