Todėl itin svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, būtina žinoti, kaip jį kontroliuoti.
Blogasis kenkia
Cholesterolis – vienas svarbiausių kraujo lipidų (riebalų), esantis žmonių kraujyje ir ląstelėse. Jis naudojamas naujų ląstelių gamybai, kai kurių hormonų bei vitaminų sintezei. Dalį reikiamo cholesterolio organizmas pasigamina pats kepenyse, o kitą dalį gauna su maistu.
Cholesterolio kiekis kraujyje matuojamas milimoliais litre (mmol/l).
Normalus cholesterolio kiekis kraujyje yra 3,5–5,2 mmol/l, bet žinoti vien bendrąjį cholesterolio kiekį nepakanka. Reikia ištirti jo dalis: mažojo tankio lipoproteinus (MTL) – vadinamąjį blogąjį cholesterolį, didelio tankio lipoproteinus (DTL) – gerąjį cholesterolį ir trigliceridų – kraujo riebalų (TG) kiekį.
Gerojo cholesterolio (DTL) norma – 1,2 mmol/l, blogojo cholesterolio (MTL) – 3,5 mmol/l, trigliceridų – 2,3 mmol/l. Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu bendrasis cholesterolis neturėtų viršyti 4,5 mmol/l, o blogasis cholesterolis – 2,5 mmol/l.
Paprasto cholesterolio tyrimo duomenys gali rodyti, kad bendrasis cholesterolio kiekis artimas normai, tačiau tik atlikus lipidogramą paaiškės, ar visos jo sudėtinės dalys neviršija sveikatai nepavojingų normų. Nors bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje normalus, gali būti, kad blogojo cholesterolio pavojingai per daug, o gerojo cholesterolio smarkiai sumažėję.
Pagrindinė gerojo cholesterolio funkcija – paimti iš periferinių audinių savo funkciją atlikusį cholesterolį, neleisti jam kauptis ant arterijų vidinių sienelių ir nugabenti į kepenis, kur jis paverčiamas tulžies rūgštimi ir pašalinamas iš organizmo. Taip gerasis cholesterolis trukdo vystytis aterosklerozei. O blogasis cholesterolis, priešingai, stengiasi pernešti cholesterolį iš kepenų į periferinius audinius ir kraujagysles.
Ligų pavojus
Blogasis cholesterolis skatina pavojingos arterijų ligos – aterosklerozės vystymąsi. Jei blogojo cholesterolio kraujyje per daug, jis nusėda ant kraujagyslių sienelių, formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Plokštelei didėjant kraujagyslės praranda elastingumą, siaurėja jų spindis.
Dėl to sutrinka normali kraujotaka: organai blogiau aprūpinami krauju, deguonimi. Pamažu aterosklerozinės plokštelės užkemša kraujagysles. Jos sukietėja, įplyšta, plyšimo vietoje išopėja ir susidaro krešuliai. Tuomet kyla širdies ritmo sutrikimo, insulto, infarkto, kitų grėsmingų ligų pavojus.
Per didelis trigliceridų kiekis taip pat nusėda ant kraujagyslių sienelių ir kartu su bloguoju cholesteroliu pamažu žaloja kraujagysles.
Padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, diabetas – pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų priežastys.
Nors dažniausiai per dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje skundžiasi moterys nuo 50 metų ir vyrai nuo 40 metų, tačiau cholesterolio perteklius ir aterosklerozė gali atsirasti nuo pat jaunystės. Amžiaus ribų šiam sveikatos sutrikimui nėra.
Įtemptą darbą dirbantys žmonės dažnai patiria stresą, o tuomet blogojo cholesterolio kiekis kraujyje padidėja. Todėl medikai pataria visiems pasitikrinti, ar cholesterolis neviršija normos, nes užkirsti kelią ligai lengviau, nei paskui ją gydyti. Nuo trisdešimties metų patartina išsitirti kasmet, o jei cholesterolio kiekis sutrikęs, jį reikėtų tikrinti 2–3 kartus per metus.
Priklauso nuo gyvensenos
Cholesterolio kiekį kraujyje veikia daugelis dalykų. Viršyti normą jis gali dėl kai kurių ligų: cukrinio diabeto, inkstų, kasos patologijos, hepatito ir kitų, bet dažniausiai cholesterolio perteklius atsiranda, kai vartojama per daug riebaus maisto (gyvulinės kilmės produktų), taip pat dėl mažo fizinio aktyvumo. Jeigu žmogus nuolat valgo riebų maistą, visai nesimankština, kraujyje bus didelė cholesterolio koncentracija.
Norint išlaikyti normalų cholesterolio kiekį, reikia mažiau vartoti gyvulinės kilmės riebalų, patiekalų iš inkstų ir kepenų, o valgyti liesą mėsą (geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, liesą veršieną, jautieną), liesus pieno produktus, kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, žuvies (ypač tinka skumbrė, tunas, lašiša, menkė).
Rekomenduojama sviestą, riebalus pakeisti aliejumi, mažiau valgyti rūkytų ar virtų dešrų, kepto maisto, dažniau – virto ar troškinto. Nekepti jau kartą kaitintame aliejuje, kuo rečiau salotoms naudoti majonezą ar grietinę, gerti pakankamai skysčių (apie 2 l per dieną).
Cholesterolį padeda sureguliuoti ne tik tinkama mityba, bet ir fizinis aktyvumas. Pakeitus gyvenseną, cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti per keletą savaičių. Jei tokiomis priemonėmis nepavyksta, gydytojas skirs cholesterolį mažinančių papildų ar vaistų. Anksti ištyrus, kad cholesterolio kiekis per didelis, ir pradėjus gydymą, galima išvengti kai kurių ligų.
