Arbūzuose yra dietinės ląstelienos, kuri gerina virškinimą, taip pat kalio – mineralo, kuris reguliuoja kraujospūdį. Arbūzuose daugiau likopeno negu pomidoruose. Vienoje arbūzų gabalėlių stiklinėje – 1,5 karto daugiau likopeno nei dideliame pomidore, t.y. 6 miligramai (pomidore – 4 miligramai).
Likopenas – superantioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų jūsų ląsteles ir imunitetą. Yra tyrimų, rodančių, kad raudonuose vaisiuose ir daržovėse esantis likopenas saugo nuo širdies ligų ir nuo kelių rūšių vėžio. Patarimas: kad gautumėte maksimalų kiekį likopeno iš arbūzo, valgykite jį kambario temperatūros.
Arbūzų sultys sušvelnina raumenų skausmus. Ispanijoje atlikti tyrimai parodė, jog arbūzų sultys ramina raumenis po intensyvios treniruotės. Maždaug valandą prieš treniruotę suvalgę 400 g arbūzo sportininkams po treniruotės mažiau maudė raumenis, o visą dieną buvo mažesnis širdies plakimas. Taip yra todėl, kad arbūzuose yra citrulino, kuris gerina kraujagyslių veiklą, mažina kraujospūdį.
Kasdienė arbūzo riekė gali apsaugoti nuo širdies ligų, stabdydama blogojo cholesterolio kaupimąsi kraujagyslėse.
Mokslininkai, atlikę eksperimentus su pelėmis, kurios buvo šeriamos daug riebalų turinčiu maistu, nustatė, kad šis vaisius mažino mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų bloguoju cholesteroliu, kaupimąsi, rašo „The Daily Mail“. MTL yra ta cholesterolio forma, kuri užkemša kraujagysles ir sukelia širdies ligas. Mokslininkai iš Jungtinių Valstijų Perdju universiteto taip pat nustatė, kad reguliariai valgant arbūzus, galima kontroliuoti antsvorį, be to, kraujagyslėse mažėja riebalų sankaupų.
Kadangi arbūzas atpalaiduoja kraujagysles, amerikiečių mokslininkai netgi prilygina jo poveikį viagros poveikiui. Jei norite gauti citrulino, žinokite, kad daugiausia jo yra žievėje.
Arbūze yra 91,5 proc. vandens. Tikrai daug, ypač turint omenyje, kaip dehidratacija kenkia mūsų organizmui. Dėl vidutinės dehidratacijos moterims skauda galvą, joms sunku susikoncentruoti, vargina prasta nuotaika.
Kaip išsirinkti arbūzą?
Stebint arbūzų lentynas parduotuvėse dažnai matome į šiuos vaisius stuksenančius pirkėjus. Ir iš tikrųjų, ši arbūzų tikrinimo technika – pasiteisina. Stuksendami į arbūzą turėtumėte girdėti duslų garsą, tarsi beldžiant į sieną, kurioje yra tuščia ertmė. Tai reikš, kad arbūzas jūsų rankose – prinokęs. Taip pat arbūzą rinkitės didelį ar vidutinio dydžio, tačiau nesunkų (neprinokę arbūzai dažnai būna neproporcingai sunkūs).
Arbūzo šoną turėtų ženklinti geltona arba oranžinė dėmelė, kuri atsiranda šiuos vaisius nokinant lysvėse. Jei dėmė balta – arbūzas buvo nuskintas ne visai prinokęs. Besirinkdami arbūzą atkreipkite dėmesį ir į jo žievelę – ši turėtų būti blizgi, o dryžių juostelės – ryškios. Taip pat nepamirškite atidžiai apžiūrėti, ar ant arbūzo nėra įpjovimų ar įskilimų. Jei perkate perpjautą arbūzą, atkreipkite dėmesį į jo sėklas – šios turėtų būti tamsiai rudos (ne baltos).
Smaguriaujant arbūzais reikėtų šių nepadauginti. Reikia suprasti, kad arbūzas ne tik vanduo. Padauginę jo suvalgote sočių pietų kalorijų normą. Be to, per dideli kiekiai šio vaisiaus gali sukelti pilvo pūtimą, nevirškinimą, viduriavimą ar net širdies permušimus. Taigi mėgaukitės, bet saikingai.
