Keisti būdai, kaip iš savo sodo išbaidyti bebrus ir smaližius paukščius

Tikriausiai visi žino, kad norint medžius apsaugoti nuo bebrų reikia naudoti metalinę tvorą. Tačiau tik nedaugelis girdėjo, kad apsaugai tinka vienas neįprastas mišinys. Jo receptas paprastas: skystas molis sumaišytas su šuns išmatomis. Šį metodą išbandęs ūkininkas tikino, kad jis veiksmingas. Visgi pasirodo, kad atbaidyti bebrus lengviau nei smaližius varnėnus, besitaikančius į jūsų vyšnias. Jie neišsigąstų net į medį įkeltos tigro iškamšos.

Kaip pasigaminti bebrus atbaidantį mišinį?

Nuolat gamtoje būnantis gamtininkas Selemonas Paltanavičius prieš 10 metų pastebėjo vieną įdomų dalyką. Jo akį patraukė prie Žeimenos intako keistai ištepti beržų kamienai. Vėliau vietos ūkininkas gamtininkui paaiškino, kad tokiu būdu jis siekia apsaugoti medžius nuo bebrų. Kai S. Paltanavičius pasidomėjo, ar šis būdas veiksmingas, ūkininkas sakė, kad ši priemonė tikrai patikima.

Visgi S. Paltanavičius tuo nė kiek nesistebėjo. Jis spėjo, kad dabar Lietuvoje tokias priemones naudoja dar daugiau žmonių. O Europoje jau seniai pradėtos naudoti kvapinės medžiagos laukiniams gyvūnams privilioti arba atbaidyti.

Tačiau norint apsaugoti prie pat vandens telkinių augančius medžius galima rinktis ir kitą alternatyvą – metalinį tinklą, kuriuo reiktų apsukti kamienus. „Tačiau estetinis vaizdas dėl to labai suprastėja“, - konstatavo gamtininkas.

Todėl ieškantiems kito sprendimo jis patarė susirasti molį ir jį sumaišyti su šuns išmatomis. Pasigamintą skystą masę kas porą savaičių reikėtų tepti bebrų atakuojamus medžius: „Molis turi būti skystas – grietinėlės konsistencijos. Taip pat į jį reikėtų įdėti šuns išmatų. Tas kvapas gyvūnui nepatinka, todėl prie medžio jis nesiartina. Tačiau kvapas palengva silpnėja, o kai jo nelieka, vien molis neapsaugo. Tada reikia kamieną nutepti vėl“, - kalbėjo pašnekovas.

Tačiau šiuo darbu visus metus užsiimti netektų. Vasarą teplioti medžių nereikia, nes šiuo metu bebrai medžių negraužia. Taigi specialiu mišiniu reikėtų pasirūpinti rugsėjo viduryje ir nuo tada medžius juo reikėtų tepti iki tol, kol vandens telkiniai apsitrauks ledu. Tačiau kai tik ledas pradeda tirpti, medžiais vėl reikia pasirūpinti. Šįkart iki gegužės mėnesio.

„Bebras turi labai gerą uoslę. Jei kvapinė aplinka jam nepatiks, prie tos vietos jis nesiartins. Be metalinių tinklų ir šio užtaiso dar siūloma su bebrais kovoti juos šaudant. Lietuvoje nėra nustatyta, kiek šių gyvūnų per metus galima nušauti, bet aš nemanau, kad tai yra efektyvus būdas. Jei vienoje vietoje jie bus išmedžioti, netrukus gali ateiti kiti. Gamtoje tuščios vietos nebūna. Medžioklė nėra patikimas būdas. Pavienis bebras per porą naktų gali padaryti tiek žalos, kiek jos padaro toje vietoje pastoviai gyvenantys bebrai“, - sakė S. Paltanavičius.

Atbaido ir laukinio žvėries kvapas

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius GRYNAS.lt teigė, kad teoriškai bebrus turėtų atbaidyti plėšrūnų, pavyzdžiui, lūšies ar vilko kvapas. Tačiau, kad ši priemonė bus efektyvi, šimtaprocentinės garantijos jis neduoda. Be to, jos efektyvumą mažina ir tai, kad nemalonus kvapas labai greitai išgaruoja.

„Todėl geriau padaryti dažų mišinį su smulkiais akmenukais. Tai bebrams nepatiks. Visgi, manau, kad medžio apsukimas metaliniu tinklu yra dar efektyvesnė priemonė. O naudojant šunų išmatas, sumaišytas su moliu... Lietus visa tai nuplauna ir efektas labai sumažėja. Visgi užsienyje galima nusipirkti specialaus kiekvieno plėšrūno koncentruoto kvapo. Prieš tepant šį skystį jį reikėtų sumaišyti su aliejinga medžiaga, kad kuo ilgiau būtų išlaikomas kvapas“, - aiškino mokslininkas.

Vis dėlto jis linkęs manyti, kad efektyviausiai nuo bebrų apsaugoti medžius gali speciali metalinė tvora, nes kartą pamiršus nutepti medžius, bebras gali atlikti juodą savo darbą. „Tinklinė tvora yra žymiai efektyvesnė. Tepliojimas nėra labai veiksminga priemonė. Visgi negalima neigti, kad tai nei kiek nepadeda. Tačiau poveikis yra trumpalaikis. Apskritai bebras, pajutęs bet kokį svetimą kvapą, prie tos vietos nesiartina“, - sakė docentas.

Apsauga nuo varnėnų – baidykles reikia keisti kas dvi dienas

Jei medžius labai pasistengus galima apsaugoti nuo bebrų, galbūt yra priemonė, leidžianti apsaugoti vyšnias nuo varnėnų? Visgi abu gamtininkai laikėsi vienos nuomonės, kad neįmanoma pasigaminti baidyklės, kuri ilgai duotų gerų rezultatų.

A. Ulevičius

naudojant šunų išmatas, sumaišytas su moliu... Lietus visa tai nuplauna ir efektas labai sumažėja. Visgi užsienyje galima nusipirkti specialaus kiekvieno plėšrūno koncentruoto kvapo. Prieš tepant šį skystį jį reikėtų sumaišyti su aliejinga medžiaga, kad kuo ilgiau būtų išlaikomas kvapas.

Vis dėlto yra tikinčių, kad varnėnus atbaido į medį įkeltas laukinio žvėries kailis. Tačiau gamtininkas S. Paltanavičius tikino, kad šios priemonės efektyvumas menkas. „Kailis nėra patikima apsaugos priemonė. Į medį galima nors ir tigro iškamšą įkelti. Nėra jokių baidyklių, kurios patikimai apsaugotų – poveikis labai trumpas. Garsiniai signalai irgi nebeveikia. Paukščiai prie visų baidymo priemonių jau prisitaikė. Anksčiau baidyklės buvo žymiai efektyvesnė priemonė“, - kalbėjo pašnekovas, pridėjęs, kad uogas patikimai gali apsaugoti tik medį apdengus specialiu tinklu.

A. Ulevičius taip pat laikėsi pozicijos, kad nei žvėries kailis, nei kitos paukščių atbaidymo priemonės nėra efektyvios. Visgi jis nepatarė naudoti ir tinklų, kadangi juose gali įsipainioti paukščiai, kurie naikina kenkėjus.

„Įvairios baidyklės tik dvi ar tris pirmąsias dienas bus efektyvios. O po to paukščiai į jas nekreips dėmesio. Kas kelias dienas reiktų keisti baidymo būdą. Tinklas būtų efektyviau, bet jis pakankamai brangus. Be to, reikia žinoti, kad prie medžių atskrenda ne tik varnėnai, bet ir kiti žvirbliniai paukščiai, pavyzdžiui, zylės. Tai yra naudingi paukščiai, kurie renka ne uogas, bet kenkėjus. Jie įsipainioję į tinklus gali žūti“, - teigė mokslininkas.