Į darbą „brička“ važiuojantis vyras: kam man ta mašina?

Dzūkas Romas Norkūnas laikosi senųjų tradicijų ir iki šiol neįsivaizduoja gyvenimo be arklio. Kotra jam padeda ne tik atlikti įvairius buities darbus. Pakinkyta į vežimą, ji tampa susisiekimo priemone, kuria vyras įveikia 14 kilometrų, kad pasiektų darbovietę. Apie automobilį dzūkas nenori net pagalvoti. Jis stengiasi gyventi tausojant aplinką ir mano, kad prie mašinos labai greitai prisirišama.

Pagrindinės transporto priemonės – arklys ir dviratis

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis specialistas R. Norkūnas – tradicinių Dzūkijos amatų žinovas. Jo darbas – populiarinti senuosius lietuvių buities darbus, be kurių dzūkai būtų niekaip neišsivertę. Tačiau GRYNAS.lt pašnekovas, po darbo valandų užvėręs savo kabineto duris, nepasineria į modernybę. Jis stengiasi išlaikyti senąsias tradicijas ir proteguoti aplinkai draugišką gyvenimo būdą.

Ir puikiausias to pavyzdys tai, kad vyras neturi automobilio. Jo naudojamos susisiekimo priemonės – arklys ir dviratis. Kai daugeliui toks pasirinkimas dvelkia egzotika, R. Norkūnui tai – maloni kasdienybė.

Pasidomėjus, kiek laiko jo tvarte žvengia arklys, Varėnos rajone, Musteikos kaime, gyvenantis vyras pateikė tikslią datą. Darbams tinkantis gyvūnas jo globoje atsidūrė 2002 sausio 7 dieną. Visgi pašnekovas pripažino, kad arklio į vežimą kasdien nekinko. Tačiau, kai nusprendžia į darbą atvykti tokiu būdu, 14 kilometrų atstumas jam suteikia labai daug malonių akimirkų.

R. Norkūnas

Tai yra alternatyva šiuolaikiniam transportui – juk reikia ieškoti ir kitų galimybių. Važiuoju į darbą tokia transporto priemone, kuri neišskiria išmetamųjų dujų.

„Bus trylika metų, kai turiu arklį – daug. Kartais pasikinkau arklį į „bričką“ ir važiuoju į darbą. Turiu ne vieną vežimą. Visokių galima surasti! Tačiau geriausias darbinis vežimas, nes juo galima pervežti įvairiausius daiktus. Turiu ir mediniais ratais“, - pasakojo R. Norkūnas, pridėjęs, kad dėl laiko stokos pats vežimų negamino ir juos įsigijo iš kitų.

Kol šeimininkas dirba, arklys ganosi pievoje

Nacionaliniame parke dirbantis vyras stengiasi gyventi tausojant aplinką. Jis mano, kad vežimas prie to labai daug prisideda, kadangi tai yra tokia transporto priemonė, kuri neteršia aplinkos. „Tai yra alternatyva šiuolaikiniam transportui – juk reikia ieškoti ir kitų galimybių. Važiuoju į darbą tokia transporto priemone, kuri neišskiria išmetamųjų dujų“, - savo sprendimą pakinkyti arklį paaiškino pašnekovas.

Tačiau darbinio gyvūno laikymas yra tam tikras įsipareigojimas. Vyras pripažino, kad ant jo pečių gula ir tam tikri rūpesčiai – vasarą reikia pasirūpinti šienu ir pan. Tačiau R. Norkūnui tai nėra didelis rūpestis, nes jo ūkis nėra jau toks mažas. Pašnekovas laiko galvijų ir naminių paukščių.

R. Norkūnas

Bus trylika metų, kai turiu arklį – daug. Kartais pasikinkau arklį į „bričką“ ir važiuoju į darbą. Turiu ne vieną vežimą. Visokių galima surasti! Tačiau geriausias darbinis vežimas, nes juo galima pervežti įvairiausius daiktus. Turiu ir mediniais ratais.

GRYNAS.lt pašnekovas sakė, kad kolegos jo transporto priemone nė kiek nesistebi. Jie supranta, kad R. Norkūnas visomis išgalėmis stengiasi jaunimą supažindinti su senosiomis dzūkų tradicijomis. „Kai atvažiuoju į parko direkciją, kuri yra Marcinkonyse, arklį kur nors pririšu ir jis ganosi. O žiemą, atvežu šieno, ir arklys ant jo stovi. Kolegos labai teigiamai į tai žiūri. Juk mano darbas susijęs su amatais“, - sakė vyras.

Žiemą atvažiuoja suledėjęs

Ar važiuoti į darbą vežimu žiemą ne per šalta? Nacionalinio parko darbuotojas pripažino, kad kai lauke spaudžia šaltis, į darbą jis atvažiuoja sustiręs. Tačiau tai jo entuziazmo nė kiek nesumažina: „Šiaip aš tokiu būdu į darbą važiuoju ne kasdien. Nuo mano namų iki Marcinkonių yra maždaug 14 kilometrų. Tai į abu galus susidaro apie 30 km. O žiemą labai smagu važiuoti. Daug prisirengi, bet vis tiek sustiręs atvažiuoji.“

Galiausiai pašnekovas pripažino, kad vežimu važiuoja ne tik jis vienas. Vyras juo pavežioja ir nacionalinio parko lankytojų grupes. Ši pramoga ypač įdomi jauniausiems parko svečiams. „Arklys tikrai daug dirba. Vežioju vežimu parko lankytojus. Be to, susėdę į jį važiuojame ravėti daržų“, - aiškino R. Norkūnas.

Tradicinius amatus, tokius kaip drevinę bitininkystę ar pynimą, proteguojantis ir su vietos jaunimu daug dirbantis vyras, įsitikinęs, kad automobilis jam visai nereikalingas. Be to, jis pastebėjo, kad prie mašinos labai greitai priprantama ir dėl to žmonės mažiau juda. O pasidomėjus, ar jis savo pavyzdžiu nori paskatinti ir kitus persėsti į vežimą, R. Norkūnas tikino, kad gyvenantiems kaime tai būtų logiška alternatyva, bet mieste naudotis vežimu nepavyktų.