Kaip informuoja Aplinkos ministerija, ministro įsakymu ruošiamasi naikinti Grybavimo Lietuvos miškuose taisykles ir kartu panaikinti apribojimą rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,0 cm.

Nutarta panaikinti šį grybautojus piktinusį draudimą, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.

Tačiau net ir panaikinus Grybavimo Lietuvos miškuose taisykles kiti apribojimai išlieka, nes yra numatyti kituose teisės aktuose ir jų keisti nesiruošiama. GRYNAS.lt primena, kad išlieka draudimas rauti įtrauktas į Raudonąją knygą grybų rūšis, grybauti draudžiamose vietose, grybaujant ardyti miško paklotę.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, komentuodamas numatomus pokyčius, teigė, kad šie draudimai nebuvo sugalvoti atsitiktinai. Anot jo, anksčiau žmonės norėdavo surinkti ir parduoti kuo daugiau grybų, todėl į mišką išsiruošdavo net su grėbliais. Tačiau dabar situacija jau pasikeitusi.
Linas Jonauskas

„Kiekvienais metais tarp grybautojų kyla aistros dėl šalyje galiojančių grybavimo taisyklių, tiksliau dėl formalumo rinkti ne mažesnius nei taisyklėse nurodytus baravykus ir voveraites. Žmonės piktinasi, jog prie grybų supirktuvių juos pasitinka aplinkos apsaugos inspektoriai ir tikrina grybų laimikį, kuriame tokius reikalavimus neatitinkančių grybų gali būti ne daugiau nei 10 proc. Reikia pasakyti ir priminti, jog toks reikalavimas taisyklėse atsirado ne be reikalo. Miškininkai masiškai susidurdavo su atvejais, kuomet grybautojai, renkantys grybus pridavimui į supirktuves, rekordiškai sukilus grybų supirkimo kainoms, žalodavo paklotę, t.y. į mišką nešdavosi grėblius, kuriais ardydavo paklotę ir po ja ieškodavo augti pradedančių grybų. Tad siekiant sustabdyti šį reiškinį ir buvo patvirtintas toks reikalavimas“, - kodėl buvo įvestas toks draudimas, paaiškino viceministras.

Pasak L. Jonausko, nors draudimo rinkti mažus grybus ir nebelieka, nereikia pamiršti apie kitus apribojimus, kurie būtini norint išsaugoti gamtą.

„Džiaugiuosi, jog tokių paklotės žalojimų atvejų jau nebepasitaiko, o draudimas ardyti ar žaloti miško paklotę įtvirtintas kitame teisės akte, tad, manau, jog reikalavimas dėl baravykų ir voveraičių kepurėlių minimalaus dydžio yra nebeatitinkantis šių dienų aktualijų. Teikiame ministrui Grybavimo taisyklių naikinimo projektą, tačiau primename, jog aplinkosaugininkai kartu su miškininkais ir toliau dirbs gamtoje, tad primename apie tai, jog miške nevalia ardyti paklotės, statyti automobilių ne tam skirtose vietose, šiukšlinti ar kurti laužus ne tam skirtose vietose. O apie visus aplinkosauginius pažeidimus prašau nedelsiant pranešti trumpuoju numeriu 112. Už sunaikintą paklotę gali tekti atlyginti žalą ir dar susimokėti baudą, kuri gali būti nuo 14 iki 57 eurų. Tokios pat baudos piliečių laukia ir už automobilio statymą ne tam skirtose vietose“, - priminė L. Jonauskas.