Krata savivaldybėje tęsėsi visą dieną

2002-aisiais pasirašyta "City Service" (tuomet bendrovė vadinosi "Rubicon apskaitos sistemos") ir savivaldybės Švietimo skyriaus sutartis dėl švietimo įstaigų šildymo ir šilumos ūkio priežiūros galioja iki birželio 13 d. Sostinės valdžia dar nėra apsisprendusi, ką daryti toliau - pratęsti sutartį (tokia galimybė numatyta pačiame dokumente) ar atsisakyti bendrovės paslaugų ir skelbti konkursą naujam paslaugos teikėjui rasti.

"Yra trys išeitys. Mes galime pratęsti sutartį, galime pratęsti kažkuriam laikui iki konkurso arba tiesiog rengti konkursą. Šią savaitę Viešųjų pirkimų komisija šituos klausimus nagrinės", - antradienį spaudos konferencijoje sakė vicemeras Romas Adomavičius.

STT pirmadienį atliko dokumentų poėmius ne tik savivaldybėje, bet ir bendrovėse "City Service" bei "Vilniaus energija". Keturis pareigūnus, kurie prisistatė po rytinio sostinės vadovų pasitarimo, anot vicemero, domino konkursas, sutarties sudarymo aplinkybės, jos pakeitimai, vėliau pateiktos sąskaitos už atliktas paslaugas, mokėjimai, kiti dokumentai. Be to, iki vakaro buvo atliekama krata Įstaigų administravimo skyriuje. Pareigūnai išsinešė ne tik įvairius dokumentus, bet ir kompiuterį.

STT dar prieš kelias savaites neslėpė besidominti, ar sostinės švietimo įstaigos nepermoka už šilumos ūkio priežiūrą koncerno "Rubicon group" valdomai didžiausiai Baltijos šalyse nekilnojamojo turto priežiūros grupei "City Service".

Bendrovė: savivaldybė skolinga 17 mln. Lt

"City Service" pranešime teigiama, jog "dingstimi pradėti tyrimą tapo tai, kad mūsų įmonė neturi licencijos tiekti šilumą".

Nuo 2002 m. bendrovė 245 sostinės mokykloms ir vaikų darželiams teikia šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos bei remonto paslaugas, prižiūri vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.

Anot bendrovės, tuomet savivaldybė nustatė maksimalią šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros kainą - 24 ct/1 kv. m. Dabar ši paslauga esą teikiama už gerokai mažesnę kainą - 9 ct/1 kv. m. Pridėjus kitas paslaugas, savivaldybės mokama suma siekia 22 ct/1 kv. m.

"City Service" tikinimu, šiuo metu už suteiktas paslaugas savivaldybė skolinga beveik 17 mln. Lt.

Bendrovė tikina, kad ugdymo įstaigoms nebereikia rūpintis šilumos ūkiu, nes ji pakeičia sugedusius siurblius, plyšusius šilumokaičius ir kitus įrengimus, neprašydama atlyginti nei už naujos įrangos pirkimą, nei už darbo sąnaudas.

"Nuo 1998 m. iki 2002 m., kuomet pradėjome darbą mokyklose, jų apšildymui buvo suvartojama 11 proc. daugiau šilumos energijos nei šiandien. Dabartinėmis šilumos energijos kainomis vien šis sutaupymas sudaro virš 3,8 mln. Lt per vienus metus. Savo iniciatyva suteikiame 25 proc. nuolaidą šildymo paslaugoms renovuotoms mokykloms", - rašoma pranešime.

Permokėti už paslaugas ekonomiškai naudingiau?

R. Adomavičius spaudos konferencijoje pažėrė nemažai skaičių, esą patvirtinančių, jog savivaldybei buvo naudinga švietimo įstaigų šilumos ūkį patikėti "City Service". Kiekvieno objekto šilumos ūkio, šilto ir šalto vandens tiekimo bei nuotekų sistemų priežiūros darbai kainuoja po 400 Lt. "Vienkartinis meistro iškvietimas gyventojams kainuoja apie 100 Lt. O į tą kainą įeina ir įvairūs smulkūs darbai, už kuriuos nebūna jokių sąskaitų", - aiškino vicemeras.

Anot jo, už 1 kv. m švietimo įstaigos ploto mokama po 22 ct. Gyventojams už būstų priežiūrą esą reikia mokėti po 24 ct už 1 kv. m.

Be to, jei sutartis būtų pratęsta dar 5 metams, "City Service" esą suteiktų 2 mln. Lt nuolaidą.

Tačiau R. Adomavičius prasitarė, kad skirtumas tarp to, ką parodė švietimo įstaigų skaitikliai, ir kiek buvo sumokėta, kasmet siekia net 1,3 mln. Lt ne bendrovės naudai. Kitaip tariant, jei švietimo įstaigos savo šilumos ūkį būtų prižiūrėjusios pačios, tokią sumą miestas galėjo sutaupyti. Žurnalistams nustebus, kodėl tuomet perkamos paslaugos iš šalies, vicemeras pasiūlė pagalvoti, kiek būtų reikėję žmonių šiam darbui atlikti. "Būtume pralošę", - tikino jis.

"Kiek reikėtų mokėti kiekvienoje katilinėje įvedus atskirą apskaitą ir reguliavimą, galime tik pafantazuoti. Žinome, kad ūkvedžiai nei reguliuoja, nei sugeba prižiūrėti", - kalbėjo R. Adomavičius. Jis pridūrė, kad bendrovė į katilinių remontą įdėjo 1,2 mln. Lt.

Vicemero žodžiais, jau buvo paruošti dokumentai sutarčiai pratęsti, bet po kratos ir dokumentų poėmių esą bus sunku apsispręsti, kaip elgtis toliau. "Būtų gerai, jei šitas tyrimas baigtųsi kaip galima greičiau ir gautume išvadas. Mums būtų aiškiau", - kalbėjo vienas iš sostinės vadovų.

"Kai sudedame visus faktus, daug abejonių iškyla, ar verta politikuoti", - teigė R. Adomavičius. Anot jo, nežinia, kokie būtų rezultatai paskelbtus konkursą. "Įstatymų šviesoje ir politiškai pasielgtume teisingai, bet kokia būtų ekonominė nauda, neaišku. Dabar juk kiekvienas sutaupytas milijonas litų sutaupytas labai svarbus. Mes net nežinome, ką sąlygose reikia įrašyti, kol nežinome ekonominių dalykų", - gūžčiojo pečiais vicemeras.