„Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami, todėl ir įvyko uždaras posėdis“, - teigė Medininkų žudynių bylos tyrimui vadovaujantis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius.

Tuo tarpu Latvijos pilietį ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius įsitikinęs, kad prokurorai „jau prisišnekėjo“ komentuodami Medininkų žudynių bylą ir esą dabar bet kokia kaina sieks, kad apie ikiteisminį tyrimą žiniasklaidoje pasirodytų kuo mažiau informacijos.

„Mes pasirašėme pasižadėjimus, kad negalime komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagos“, - A. Marcinkevičius iki šiol laikosi pozicijos, kad prokurorai esą neturi jokių K. Michailovo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Advokatas DELFI patikino, kad nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties K. Michailovas kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl jo pažeistų teisių ir esą nepagrįsto kalinimo Lukiškių kalėjime.

K. Michailovą gina ne tik du advokatai iš Lietuvos, bet ir Latvijoje jo interesams atstovavęs vienas garsiausių Rygos teisininkų Oskaras Rode. Dėl K. Michailovo, kuris prokurorams atsisako duoti parodymus, Latvijos advokatas dažnai lankosi Vilniuje.

Žmona Vilniuje išnuomojo butą

Trečiadienį į Lietuvos apeliacinį teismą iš kalėjimo atvežtas buvęs „omonininkas“ teigė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai jam dar trims mėnesiams pratęsė kardomąjį kalinimą ir prašė panaikinti teismo nutartį.

Pasak K. Michailovo, jo žmona Vilniuje yra išnuomojusi butą, kuriame jis galėtų laukti teismo proceso. Ar Latvijos pilietis bus paleistas į laisvę, Apeliacinis teismas turėtų paskelbti kitą antradienį.

DELFI primena, kad prieš tris savaites Lietuva minėjo septynioliktąsias tragiškų Medininkų žudynių metines. Jų išvakarėse Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka žurnalistams pareiškė, kad Rusija kol kas nerodo geranoriškumo ženklų ir neskuba Lietuvai išduoti įtariamųjų „omonininkų“, tačiau byla dėl septynių pareigūnų nužudymo bei vieno jų sunkaus sužalojimo dar šiais metais gali būti perduota teismui.

Dėl žudynių 1991-ųjų liepos 31-ąją įtariamaisiais prokuratūra pripažino Andrejų Laktionovą, Česlovą Mlyniką bei Aleksandrą Ryžkovą. Pastarasis yra sulaikytas ir laukia teismo viename Sankt Peterburgo kalėjimų už kitus nusikaltimus, todėl dar yra vilties, kad ateityje jis gali būti atgabentas į Lietuvą. Neigiamo atsakymo trečiadienį Rusija dar nebuvo davusi.

„Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra nurodė, kad A. Laktionovas ir Č. Mlynikas yra Rusijos piliečiai ir pagal Rusijos Federacijos Konstituciją negali būti išduodami užsienio valstybėms", - A. Kliunkos teigimu, Rusija Lietuvai taip pat nurodė, kad buvusių „omonininkų“ neketina ir apklausti.

Buvęs SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) pareigūnas K. Michailovas yra sulaikytas nuo praėjusių metų lapkričio 28-osios, kai jį sulaikė kolegos iš Rygos (Latvija) prokuratūros.

Nusikaltimui buvo pasiruošta iš anksto

Kaip jau skelbta, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog Č. Mlynikas parinko nusikaltimo vykdytojus – K. Michailovą, A. Ryžovą ir A. Laktionovą. Jiems buvo įsakyta nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus. Susitarimui milicininkai pritarė.

Vykdydami šį įsakymą ir susitarimą, milicininkai automobiliu UAZ atvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991-ųjų liepos 31-ąją, apie 5 val., užpuolė pareigūnus ir, veikdami bendrai, iš trijų tyrimo nenustatytų šaunamųjų ginklų (dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto arba Stečkino automatinio pistoleto ) tyčia šovė ne mažiau kaip 16 šūvių Medininkų muitinės poste dirbantiems pareigūnams.

„Nusikaltimui buvo iš anksto pasiruošta, jis padarytas kruopščiai slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei įrankius. Byloje yra keturi įtariamieji, visi jie yra užsienio valstybių piliečiai, į Lietuvą atvyko siekdami padaryti nusikaltimą ir iškart po jo iš Lietuvos išvyko.

Užsienio valstybėse taip pat gyvena dauguma tyrimui svarbių liudytojų, todėl atliekant procesinius veiksmus būtinas bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais“, - vienoje nutartyje yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas.

Iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.

Vienintelis tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio. Kai Medininkų žudynių bylos tyrimas pasistūmėjo į priekį, T. Šernas nusprendė pasisamdyti advokatą.

Buvusiems „omonininkams“, įtariamiems Lietuvos pareigūnų nužudymu, gresia įkalinimas iki 20 metų arba griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.