Rusija nesutinka ir jų apklausti kaip įtariamųjų. „Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra nurodė, kad šie piliečiai yra Rusijos piliečiai ir pagal Rusijos Federacijos Konstituciją negali būti išduodami užsienio valstybėms", - A. Kliunkos teigimu, liepos 3-iąją Rusija Lietuvai taip pat rašte nurodė, kad buvusių „omonininkų" neketina ir apklausti.
Prokuroras sako, kad greičiausiai metų pabaigoje bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu Rusija nepersigalvos ir savo piliečių neišduos Lietuvai, gali būti, kad jie išvengs atsakomybės už galimai padarytus nusikaltimus.
Derybos su Rusija buvo nesėkmingos
Lukiškių kalėjime jau daugiau kaip pusmetį laikomas suimtas SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) pareigūnas Konstantinas Nikulinas-Michailovas. Jį praėjusių metų lapkričio 28-ąją sulaikė kolegos iš Rygos (Latvija) prokuratūros. Teismas leido jį išduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą.
Dar dėl trijų OMON'o smogikų, kurie įtariami dalyvavę Medininkų žudynėse, Generalinės prokuratūros prokurorai vedė derybas su kolegomis iš Rusijos dėl įtariamųjų išdavimo Lietuvai.
Vienas įtariamųjų – Aleksandras Ryžovas yra sulaikytas ir laukia teismo viename Sankt Peterburgo kalėjimų už kitus nusikaltimus, todėl dar yra vilties, kad ateityje jis gali būti atgabentas į Lietuvą. Neigiamo atsakymo Rusija kol kas nedavė.
Jis yra dirbęs 2005-aisiais paslaptingomis aplinkybėmis mirusio įtakingo Sankt Peterburgo verslininko Romano Cepovo bendrovėje „Baltik Eskort". Be to, A. Ryžovas palaikė ryšius su K. Nikulinu-Michailovu.
Nusikaltimui buvo pasiruošta iš anksto
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog Č. Mlynikas parinko nusikaltimo vykdytojus – K. Nikuliną-Michailovą, A. Ryžovą ir A. Laktionovą. Jiems buvo įsakyta nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus. Susitarimui milicininkai pritarė.
Vykdydami šį įsakymą ir susitarimą, milicininkai automobiliu UAZ atvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991-ųjų liepos 31-ąją, apie 5 val., užpuolė pareigūnus ir, veikdami bendrai, iš trijų tyrimo nenustatytų šaunamųjų ginklų (dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto arba Stečkino automatinio pistoleto ) tyčia šovė ne mažiau kaip 16 šūvių Medininkų muitinės poste dirbantiems pareigūnams.
„Nusikaltimui buvo iš anksto pasiruošta, jis padarytas kruopščiai slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei įrankius. Byloje yra keturi įtariamieji, visi jie yra užsienio valstybių piliečiai, į Lietuvą atvyko siekdami padaryti nusikaltimą ir iškart po jo iš Lietuvos išvyko.
Užsienio valstybėse taip pat gyvena dauguma tyrimui svarbių liudytojų, todėl atliekant procesinius veiksmus būtinas bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais", - vienoje nutartyje yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas.
K.Nikulinas: „Mano sąžinė švari"
K. Nikulinas-Michailovas neslepia, kad tarnavo SSRS Vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) grupėje „Delta 1", tačiau teigia, jog per savo gyvenimą nėra nužudęs nė vieno žmogaus. „Mano sąžinė švari", - teisme yra sakęs įtariamasis.
Rygoje sulaikytas K. Nikulinas-Michailovas turėjo kito asmens dokumentus. Juose buvo nurodyta – Konstantinas Michailovas.
Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad jie tikri, tačiau pagal pirštų atspaudus pavyko išsiaiškinti, jog sulaikytasis yra K. Nikulinas, kurio ieško Lietuvos prokurorai.
K. Nikulinas dalyvavo Latvijos policijos taikomoje liudytojų apsaugos programoje, todėl vyriškiui legaliai buvo išduoti dokumentai kita pavarde. Be to, jam buvo išduotas leidimas dėl ginklo laikymo.
K. Nikulinas sutiko bendradarbiauti su Latvijos policijos pareigūnais, tyrusiais vietos mokesčių inspekcijos skyriaus vadovo nužudymą. Esą K. Nikulinas žudikams surado meistrą, kuris perdirbo pistoletą, kuriuo vėliau buvo nužudyti du žmonės.
Latvijos pilietis su kitu omonininku Igoriu Gorbaniu prieš trejus metus Rygos teisme sulaukė nuosprendžio už antivalstybinę veiklą, tačiau dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Atsakymai Lietuvai – grėsmė Rusijos nacionaliniam saugumui?
Medininkų žudynių byloje per 17 metų prokuratūra atliko daugybę tardymo veiksmų, tačiau dėl Rusijos nesuinteresuotumo negalima ištirti visų bylos aplinkybių iki galo. Nors pagal įstatymus už nužudymą senaties terminas galioja 20 metų, neabejojama, kad šiam nusikaltimui senatis nebus taikoma.
„Tai buvo nusikaltimas mūsų valstybei ir jos piliečiams, todėl mes dedame visas pastangas, kad būtų įgyvendintas teisingumas", - yra sakęs Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiasis prokuroras.
Medininkų žudynių bylos tyrimas per pastaruosius metus įgavo pagreitį.
„Anksčiau galėjome tik versijas kelti, tačiau šiandien jau žinome, kurie asmenys įvykdė šį išpuolį, kas davė nurodymus, - yra sakęs A. Kliunka. - Ne kartą bandėme sužinoti, ar tai nebuvo SSRS valstybės politika, tačiau į mūsų paklausimus Rusija atsisakė atsakyti - neva tai keltų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui".
Sulaukė spec. tarnybų susidomėjimo
Prokuratūra įtaria, kad su Medininkų žudynėmis gali būti susiję mažiausiai 20 žmonių. Tai ne tik Rygos, bet ir Vilniaus OMON būrio milicininkai.
Vienas su tragedija susijęs pareigūnas jau yra miręs. Kiti tarnybą OMON išmainė į darbą saugos bendrovėse, daliai jų net teko sėstis į teisiamųjų suolą už kitus nusikaltimus.
Prokurorai neslėpė, kad su Lietuvos teisėsaugininkais sutikę bendradarbiauti Rusijos piliečiai sulaukė sovietų specialiųjų tarnybų dėmesio.
Lietuva Rusijai yra parašiusi keliasdešimt įvairių teisinės pagalbos prašymų, tačiau nė į vieną negauta konkretaus atsakymo. Prieš keletą metų Rusija paprašė perduoti bylą baudžiamajam persekiojimui. To Lietuva negali padaryti - visų pirma neatlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, neapklausti įtariamieji.
Be to, jeigu Rusijai būtų perduota byla ir teismas įtariamuosius išteisintų, antrą kartą teisti jų kitoje valstybėje Lietuva negalėtų, tad neliktų įgyvendintas teisingumas.
Rusija formaliai atliko apklausas
Įtariamųjų Lietuvos prokurorai negalėjo apklausti, nes jie iš karto po žudynių Vilniaus OMON suteiktu transportu išvyko iš Lietuvos. Rusijos prokuratūra tyrimo pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir formaliai atliko apklausas, tačiau, deja, vėliau jie išvis atsisakė bendradarbiauti.
Į daugelį teisinės pagalbos prašymų prokurorai net negavo atsakymų, o į kitus atsakoma formaliai.
Kol kas nerasti visi kruvinojo nusikaltimo įrankiai. Prokurorai buvo priblokšti, kai po kelerių metų nužudytųjų pareigūnų ginklus rado pas nelegaliai ginklus laikančius žmones.
Tiriant bylą paaiškėjo, kad nužudytųjų policininkų ir muitininkų ginklus pardavinėjo Vilniaus organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai. Manoma, kad banditai juos galėjo nusipirkti iš Vilniaus OMON pareigūnų.
Gresia įkalinimas iki gyvos galvos
Iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.
Vienintelis tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.
Buvusiems „omonininkas", įtariamiems Lietuvos pareigūnų nužudymu, gresia įkalinimas iki 20 metų arba griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.